Buvęs bendrovės „Kraujo donorystės centras“ direktorius A.J.Venslauskas, kuriam dabar 56-eri, yra nuteistas net pagal kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius keliose bylose.
Kaunietis pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų panaudojimo, sukčiavimo, dokumentų klastojimo.
Jam paskirta galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės pabaiga numatyta 2025 m. lapkričio 26 dieną.
Nemalonumai A.J.Venslauską užgriuvo daugiau kaip prieš dešimtmetį, kai jis vadovavo Kaune veikusiai bendrovei „Kraujo donorystės centras“, kuri vertėsi donorų kraujo surinkimu. Šios bendrovės akcininkė buvo ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Bendrovės vadovas buvo minimas net keliose bylose, susijusiose su įrangos pirkimu, komandiruotėmis, kraujo komponentų platinimu ir net automobilių pardavimu.
Kai kuriuose epizoduose A.J.Venslauskas tąkart sugebėjo rasti tinkamų argumentų pasiteisinti ir bausmės išvengė, tačiau sunkumų užkluptas „Kraujo donorystės centras“ žlugo.
Netrukus A.J.Venslauskas įsipainiojo į kitą istoriją. Kartu su trimis bendrininkais jis įsigiję Šiauliuose įsikūrusios veikiančios įmonės akcijas ir perėmę buhalterinius dokumentus bei elektroninį kortelių skaitytuvą, bylos duomenimis, siekė užvaldyti beveik 200 tūkstančių eurų, tačiau pasisavinti pavyko gerokai menkesnę sumą.
A.J.Venslauskas teisme buvo įvardintas vienu šio nusikaltimo organizatorių ir jam vieninteliam skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kauniečio bendrininkams skirtas laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. balandžio 7 d. nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. nutartimi šį komisijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta.
Teismas sprendimą motyvavo aplinkybe, kad A.J.Venslauskas daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui ir nurodė, kad Kauno apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatus, socialinio tyrimo išvadą, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą, individualios socialinės reabilitacijos plano įvykdymą.
A.J.Venslausko nuomone, teismo nurodytos sąlygos esą nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neatsitiktinai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių negali būti vertinama, kaip pagrindinė priežastis netvirtinti komisijos nutarimo.
Skunde taip pat nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė tinkamas išvadas dėl įvykdyto nusikaltimo, elgiasi pozityviai, stengiasi pasitaisyti ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu.
Kauno apygardos teismas A.J.Venslausko skundą atmetė, šis sprendimas neskundžiamas.