15-metės šiaulietės nužudymo byloje – šiurpus teisiamojo liudijimas

Bylą iš esmės nagrinėti pradėjusi teisėjų kolegija apklausė tą patį 2022 m. liepos 4-osios vakarą nusikaltimo siūlo galą užčiuopusį kriminalistą ir vieną teisiamųjų Edviną Žvirgždą. 

Šis pirmą kartą teisiamas 21 metų jaunuolis kaltinamas nusikaltimo slėpimu ir per teismo procesą yra laisvėje. 

Kaltės neneigiantis šiaulietis paliudijo ne tik tai, kas vyko tą vakarą, bet ir papasakojo apie įkalinimo įstaigoje kito kaltinamojo sukurptą planą viską suversti egzekucijoje dalyvavusiai aukos draugei.

Posėdis prasidėjo anksčiau du kartus teismo ir recidyvistu pripažinto 23 metų Edvino Braziulio prašymais. 

Šis konvojaus pareigūnų specialiame narve uždarytas šiaulietis jau buvo pateikęs prašymą keisti jam skirtą neįtinkantį advokatą, bet ūmai apsigalvojo. 

Tiesa, jis pateikė kitą prašymą – jį patį patikrinti melo detektoriumi. Teisėjo Nerijaus Masiulio vadovaujama kolegija prašymą atlikti teisiamojo tyrimą poligrafu apsvarstys vėliau. 

Nužudymu kaltinami E.Braziulis, 18-metis Osvaldas Žvirgždas ir penkiolikametė Indrė (vardas pakeistas. – Aut. past.) panoro parodymus teismui duoti paskutiniai, kai bus apklausti visi liudytojai, ekspertai.

Nuotoliniu būdu liudijęs kriminalistas prisiminė, kad nusikaltimą išnarplioti padėjusį siūlo galą pavyko užčiuopti išsyk. Pirmas įtarimas sukirbėjo, kai į įvykio vietą iškviestas operatyvininkas pasikalbėjo su policijai apie prie konteinerių numestą kilimą pranešusiais jaunuoliais.

Daugiausia kalbėjo paauglė, kuri spėliojo, ar tik auka nebus iš globos namų bėganti mergaitė, turinti konfliktų su vietiniais. 

Patyrusiam kriminalistui įstrigo, kad noriai kalbėjusi Indrė nužudytąją įvardijo nepilnamete, o kūną apžiūrėję ekspertai spėliojo, kad aukai gali būti 20–30 metų.

Trumpai į nužudytosios palaikus žvilgtelėjęs kriminalistas irgi susidarė įspūdį, kad auka tapo paauglė. Pareigūnas kelis kartus pasitikslino, ar įtarimą sukėlusi jaunuolių kompanija tikrai nepažįsta aukos. Išgirdęs neigiamą atsakymą, operatyvininkas perspėjo kolegas nepaleisti šios ketveriukės iš akių.

Pareigūnas nuskubėjo į netoliese esančią globos įstaigą, kurioje išsiaiškino, kad išties negrįžo pas draugę išėjusi viena globotinė. Darbuotoja parodė socialiniame tinkle esančią mergaitės nuotrauką, o kriminalistas išsyk atpažino, kad auka avėjo tokius pačius sportbačius.

Sugrįžus į nusikaltimo vietą, jaunuoliai jau buvo apklausinėjami, bet jų pasakojimas skyrėsi nuo pirminio. E.Žvirgždas neturėjo asmens dokumento ir paprašė leisti eiti jį atsinešti. 

Pareigūnas nutarė pasinaudoti proga ir pasisiūlė palydėti. Iš vaikino išgirdęs, kad bute nėra elektros, jis pažadėjo pašviesti prožektoriumi.

Dar vieno kolegos lydimas operatyvininkas buvo pastebėjęs, kad auka apvyniota plastikiniu maišu, o ant jo buvo televizoriaus gamintojo logotipai. Kilime buvo ir televizoriaus naudojimo instrukcija, tad pareigūnas bute tikėjosi išvysti tokį patį televizorių.

Taip ir nutiko – bute buvo ne tik naujas to paties gamintojo televizorius, bet ir neišmesta dėžė. Be to, kriminalistui pro akis neprasprūdo, kad priverstame trijų kambarių bute viena patalpa kruopščiai išvalyta.

O.Žvirgždas iš pradžių spyriojosi ir sakė nieko nežinantis, bet prabilo, kai pareigūnai aptiko mobiliojo ryšio telefoną. Jo dėkle buvo aukos ranka rašytas raštelis.

„Raštelis buvo surašytas labai vaikiškai: nurodyta, kad pati sudaužė savo telefoną. Be to, mergaitė rašė, kad jos nesužalojo Indrė – neva susižalojo pati,“ – apie paskutines abejones išsklaidusį radinį pasakojo kriminalistas.

Šis įkaltis pribloškė buto šeimininką, kuris pastebimai išraudo ir sutiko viską papasakoti. Vaikinas sakė, kad auka tapusios nepilnametės draugė Indrė tądien buvo policijos apklausoje. 

Sugrįžus į butą kilo konfliktas, peraugęs į smurtą. O.Žvirgždas pareigūnams pasakojo girdėjęs tik smūgius ir garsus, bet buvęs kitame kambaryje ir nesikišęs. 

Vėliau, kai mirtinai sužalota mergaitė nustojo gargaliuoti, kompanija suvyniojo kūną į kilimą ir išnešė prie konteinerių.

Išsigandęs šiaulietis papasakojo, kad mergaitė buvo talžyta kaltu ir metriniu keturbriauniu pagaliu. 

O.Žvirgždas pareigūnams sakė, kad prieš išnešdami kilimą su aukos kūnu išvalė kraujo pritaškytą kambarį. Kompanija naudojo ir chemines medžiagas, ir kvepalus, nes bute sklido aitrus nemalonus kvapas. 

Liudijęs kriminalinės policijos darbuotojas sakė, kad visi jaunuoliai buvo apsvaigę. Į butą atsivedęs O.Žvirgždas pats papasakojo, kad visi tądien rūkė „tručą“. Taip jaunuoliai vadina į elektrines cigaretes pilamus ir garinamus kvaišalus. 

Pasak policininko, įvykio vietoje labiausiai apsvaigęs atrodė nerišliai kalbantis vyriausias vaikinas (E.Braziulis. – Aut. past.). Butą aprodęs ir prisipažinęs O.Žvirgždas irgi akivaizdžiai buvo paveiktas kvaišalų.
 
Bute – sumušta paauglė

Pirmas iš teisiamųjų parodymus davęs E.Žvirgždas pakartojo, kad prisipažįsta slėpęs nusikaltimą ir padėjęs išnešti nužudytosios kūną, bet tai darė, nes baiminosi dėl savo gyvybės.

Teisiamasis tądien mėtė reklamines skrajutes ir namo sugrįžo pavakarę. Motina su jaunėliu sūnumi senokai buvo išsikrausčiusi gyventi kitur, tad savivaldybės suteiktame socialiniame būste šeimininkavo vyresnieji broliai.

Sugrįžęs į namus E.Žvirgždas pamatė lipnia juosta surištą nepilnametę merginą, o bute buvo jaunesnysis brolis O.Žvirgždas, E.Braziulis ir su juo draugaujanti Indrė.   

Surištoji buvo sumušta – iš kojos bėgo kraujas, nuo smūgių į veidą buvo ištinę paakiai. „Indrė atrišo burną, papaklausiau, kas nutiko. Ji atsakė, kad susipyko,“ – tyliu balsu pasakojo E.Žvirgždas.

Teisiamasis sakė, kad iš jo buvo atimti buto raktai, todėl jam nepavyko išleisti skriaudžiamos mergaitės pro duris. Iš vaikino buvo atimtas ir mobiliojo ryšio telefonas, kad niekam nepaskambintų ar nepasiųstų žinios.

Pasak E.Žvirgždo, netrukus aukai buvo vėl užklijuota burna, o Indrė nusivedė ją į kitą kambarį. Mergaitės kojos buvo surištos, todėl ji įstengė judėti tik labai mažais žingsneliais. 

Kambaryje girdėjęs jaunuolis girdėjo, kaip ant grindų griūva mergaitė, o po to pasigirdo smūgiai, aimanos, klyksmas ir žvengimas. Teisėjo paprašytas patikslinti, teisiamasis patvirtino, kad per egzekuciją sklido ir juokas.

E.Žvirgždas sakė bandęs patekti į šį kambarį, bet nesėkmingai – per durų stiklą jis matė, kad brolis ir Indrė laiko durų rankeną.

Teisiamasis paliudijo, kad egzekucija tęsėsi apie porą valandų: „Pirmoji iš kambario išėjo Indrė, kuri apsiverkė ir pasakė, kad neteko geriausios draugės.“

Vėliau trijulė ėmė tartis, kaip atsikratyti aukos kūno. E.Braziulis siūlė nešti palaikus į laukus ir sudeginti, bet nuo šios minties jį pavyko atkalbėti. 

Tada žudikai suvyniojo palaikus į kilimą, nunešė jį ir pastatė prie durų, o patys ėmė naikinti egzekucijos pėdsakus.    

E.Žvirgždas sakė, kad anksčiau ne kartą teistas E.Braziulis gąsdino visus, vardijo bausmes. Pasak teisiamojo, jam irgi buvo grasinama: “Jei nepadėsi, ištiks toks pats likimas.“

Jis prisiminė ir kitą frazę – prieš nužudant mergaitę pagalį pasiėmęs E.Braziulis ištarė, kad „turi užbaigti vieną dalyką.“

Po nužudymo E.Žvirgždas porą kartų kalbėjosi su jaunesniuoju broliu. Jis esą pasakė, kad nežudė – pradžioje sudavė tik kelis smūgius, o kitame kambaryje neprisidėjo. 

Tiesa, jis teisme papasakojo po egzekucijos girdėjęs iš brolio žodžius: „Nužudėme“. Teisiamasis neslėpė, kad brolis buvo labai išsigandęs ir vos neverkė.
   
Teisėjų kolegijai ne kartą teko tikslintis, ką E.Žvirgždas kalbėjo per ikiteisminį tyrimą, nes jis tikino nebeprisimenąs detalių. 

Teisiamasis paliudijo, kad būdamas įkalinimo įstaigoje iš E.Braziulio buvo sulaukęs pasiūlymo viską suversti Indrei. Šį pasiūlymą jis atmetė, o pakeitus kardomąją priemonę laisvėje atsidūręs šiaulietis apie tai papasakojo Indrei. 

Į teismą perduotos bylos nagrinėjimas strigo nuo metų pradžios, nes nužudytosios artimieji delsė pareikšti ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos.

Turtinės žalos ieškinį byloje pateikė globos įstaiga, kuri ir rūpinosi mergaitės laidotuvėmis. 

Nužudytosios namiškiai iš pradžių neturėjo advokato, po to atsirado daugiau norinčių teikti ieškinį. Galiausiai prašymai atlyginti neturtinę žalą pasiekė teismą – paprašyta namiškiams sumokėti 40 tūkstančių eurų.