Vyras pripažintas kaltu dėl sesers nužudymo, išteisintas dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų, nužudytosios seseriai priteistas 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.
Kaip praneša Klaipėdos apygardos teismas, byloje nustatyta, kad M.V. praėjusių metų rudenį, siekdamas nužudyti seserį rankomis suspaudė jos kaklą ir plaktuku sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į galvą bei kaklą, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje netrukus mirė. Po to M.V. nužudytosios kūną įdėjo į krepšį, išnešė iš buto, dviračiu nuvežė į Šilutės raj. esantį miškelį ir užkasė žemėje. Teisme vyras iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau nurodė, kad negali paaiškinti nusikaltimo motyvų ir teigė prisimenantis tik tiek, kad besikalbant sesuo jį sunervino.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamojo kaltę tyčia nužudžius savo seserį, tačiau kaltinimai išžaginimu, seksualiniu prievartavimu ir nužudymu, siekiant nuslėpti kitus – seksualinio pobūdžio – nusikaltimus, byloje nepasitvirtino.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su kaltinimo teiginiu, jog kaltinamasis, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja prieš jos valią, sudavė jai smūgius į galvą, jėga numovė drabužius. Teismo medicinos specialistų išvadose nukentėjusiajai nenustatyta jokių kūno sužalojimų, būdingų prievartiniams lytiniams santykiams panaudojant fizinį smurtą. Pažymėta, kad nepaneigta kaltinamojo versija, jog lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu. Dėl to, nesant pakankamai patikimų įrodymų, jog M.V. išžagino ir seksualiai prievartavo seserį, o po to ją nužudė, siekdamas nuslėpti šiuos nusikaltimus, M.V. dėl šių kaltinimų išteisintas.
Skirdamas bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.
Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę, tačiau teisme nebuvo visiškai nuoširdus, nenurodė dalies esminių reikšmingų bylos aplinkybių, kurios būtų padėjusios išaiškinti nusikaltimą, savo veiksmų nevertino kritiškai ir nesigailėjo nusikaltęs, nesijautė sesers nužudymu padaręs neturtinę žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, jog kaltinamasis nusikalto būdamas recidyvistas.
Skirdamas griežtesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad brutalus nusikaltimas padarytas dėl menkavertės priežasties, nužudytoji – sesuo, su kuria kaltinamasis ilgą laiką palaikė artimus tarpusavio santykius. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors kaltinamasis nurodė negalintis nurodyti sesers nužudymo motyvų, sunkiai prisimenantis nusikaltimo aplinkybes ir prašė papildomai tirti jo psichinės sveikatos būklę, tačiau atsižvelgus į stacionarinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės atlikimo metu išsamiai ištirtą jo psichinės sveikatos būklę, į pakankamai racionalų kaltinamojo elgesį teisiamojo posėdžio metu, nuspręsta, kad nėra pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu.
