Valstybinė teismo medicinos tarnyba (VTMT), tiriant palaikus, prisideda prie žmogaus mirties aplinkybių ir jos priežasčių išsiaiškinimo. Kaip teigia teismo medicinos ekspertas Sigitas Laima, pagrindiniai VTMT tikslai – nustatyti mirties laiką, priežastį, sužalojimus ir jei įmanomą – tikslų įrankį, kuriuo buvo pažeistas mirusiojo kūnas: „Mūsų pagrindinė užduotis – nustatyti mirties priežastį, sužalojimą, jų padarymo mechanizmą, laiką ir įrankį“.
Tačiau kartais šiuos uždavinius apsunkina aptiktų palaikų irimo stadija. Anot eksperto, nustatyti mirties priežastį gali tapti ypač sudėtinga, o kartais net ir neįmanoma. Nepaisant to, įprastais yra atliekami tiek toksikologiniai, tiek medicinos kriminalistikos tyrimai, kurie leidžia identifikuoti, dėl kokių priežasčių žmogų galėjo ištikti mirtis.
„Suirimo laipsniai yra įvairūs. Irimas priklauso nuo sąlygų, kuriose buvo kūnas. Teismo medicinos darbe, mūsų galimybės siaurėja priklausomai nuo to, kiek laiko yra praėję nuo žmogaus mirties. Kuo mažiau pažengęs irimas, tuo mes galime tiksliau pasisakyti mirties priežastį, bet tirdami kūnus, kurie yra pažengusioje irimo stadijoje, atliekame papildomus tyrimus. Tai gali būti toksikologiniai tyrimai ir medicinos kriminalistikos tyrimai, jei randami mechaniniai sužalojimai.
Sakykime taip, jog mes nesam visiškai bejėgiai tirdami smarkiai suirusius kūnus, tik tiek, kad kartais galimybės tampa mažesnės, bandant nustatyti mirties priežastį. Atsitinka ir taip, jog tenka rašyti, kad priežasties nenustatyti nepavyko dėl pažengusio kūno irimo“ – teigia teismo medicinos ekspertas.
Kai kurių medžiagų, sukėlusių mirtį, galima neaptikti ir nesuirusiame kūne
Vieni iš indikatorių, dėl ko žmogų ištiko mirtis, gali būti tyrimo metu aptikti sužalojimai arba organizme rastos cheminės ar biologinės medžiagos. Tačiau pastarųjų, kaip teigia S.Laima, kūne tam tikrais atvejai neaptinkama net ir tuomet, jei palaikai nėra pažengusioje irimo stadijoje.
„Galim įtarti ar net pamatyti, kokie buvo sužalojimai iš mechaninių kaulų lūžių ar pažeidimų. Čia papildomus tyrimus atlieka medicinos kriminalistikos laboratorija. Dar iš kūno likučių arba dalių, galima atlikti kai kuriuos toksikologinius tyrimus, jei buvo panaudotos medžiagos, kurios sukėlė mirtį. Vienos jų gali išlikti labai ilgai, net atsidėti kauluose, jei kalba eina apie skeletuotą kūną. Pavyzdžiui, yra ir biologinės kilmės medžiagos, tokios kaip insulino injekcijos. Tokiu atveju nereikia ir kūno suirimo, nes tiriant palaikus galime jo ir neaptikti“, – pasakoja S.Laima.
Tačiau nepaisant to, tiriant, ar žmogus prieš mirtį galėjo vartoti svaigiąsias medžiagas, net jei kūnas yra smarkiai suiręs, pasitarnauja išlikę jo raumenys. Iš paimto audinio mėginio galima ištirti, kokia preliminari medžiagos koncentracija yra išlikusi, bet, kaip pasakoja ekspertas, tokie gauti rezultatai neretai būna netikslūs.
„Būna taip, kai pažengusioje irimo stadijoje tiriame kūną, kuriame neberandame kraujo, o organai būna taip pat pažengusioje irimo stadijoje. Tokiu atveju mums lieka raumenys, tad galima jų dalį siųsti ištirti bandant nustatyti, ar joje yra, pavyzdžiui, alkoholio. Bet rezultatai jau nebebus tikslūs, tačiau bet kokiu atveju, jei bus nustatyta kažkiek promilių, jau įtarsim, kad žmogus prieš mirti buvo vartojęs alkoholį“, – dalinasi S.Laima.
Esamų kvaišalų kraujyje galima ir nenustatyti
VTMT atliekamų toksikologinių tyrimų metu, pasitelkus turimą įrangą, atsiranda galimybė nustatyti įvairias psichotropines medžiagas, kurios buvo vartojamos iki žmogų ištiko mirtis. Vis dėlto, nors ir galima identifikuoti apie 5 000 kvaišalų rūšių, kurie užsiliko palaikuose, ne visada pavyksta juos tiksliai nustatyti dėl sparčiai kintančios narkotikų rinkos, tad kaip išskiria ekspertas, darbą apsunkina ne vien tiriami smarkiai suirę palaikai.
„Mūsų laboratorijoje galima nustatyti apie 5 000 narkotinių medžiagų. Bet tai nereiškia, kad mes jas visas galime iš karto identifikuoti atliekant tyrimus. Tokį narkotinių medžiagų kiekį gali nustatyti tik aparatas, bet kad jis tai padarytų, mums visas 5 000 medžiagų reikia standartizuoti – patikrinti, perpatikrinti. Šiaip narkotinių medžiagų nustatymas apsunkintas tuo, kad ta narkotikų rinka yra dinamiška, kartais net patys žmonės nežino, ką vartoja, nes ta rinka greitai kinta. Tad nustatyti, kokių medžiagų yra pavartoję žmonės sunku ne tik tada, kuomet jie gyvi, bet ir tuomet, kai kūnas jau yra sunkioje irimo stadijoje“, – teigia ekspertas.
Smurtinę mirtį gali išduoti pažeisti kaulai
Ekspertams tiriant smarkiai suirusius kūnus tampa pakankamai sudėtinga vadovautis įprastai naudojamomis priemonėmis. Kitaip tariant, dalį svarbios informacijos, kaip matomų ar užuodžiamų elementų, išskirti – sudėtinga, tačiau jei yra randami pažeidimai kauluose galima įtarti, jog žmogus patyrė smurtinę mirtį.
„Įtarimų mažės, kad buvo patirta smurtinė mirtis, jei kaulų vientisumas nebus pažeistas, bet jei mes matome lūžius, tuomet tai galime tik įtarti. Nesuirusį kūną tikrint mes vadovaujame, kur kas daugiau matomų objektų, nes jame yra kraujas, organai, taip pat ir užuodžiam, pavyzdžiui, alkoholį arba kitokias medžiagas. Ekspertas čiupinėja, uosto ir mato, tai – pagrindiniai mūsų sensoriai ir įrankiai. Prie suirusio kūno mes jau dalies objektų netenkame, tad nustatyti tikslią mirties priežastį mūsų galimybė mažėja“, – kalba S.Laima.
Teismo medicinos ekspertas, Medicinos kriminalistikos laboratorijos vedėjas Giedrius Kisielius pasakodamas apie medicinos kriminalistikos tyrimus priduria, kad radus fizinius pažeidimus, net ir smarkiai suirusiame kūne, svarbu nustatyti, kaip ir kokiais įrankiais jie buvo padaryti.
„Mūsų laboratorijoje tiriamų sužalojimų tikslas yra padėti ekspertui nustatyti sužalojimo mechanizmą ir įrankį, su kuriuo jis buvo padarytas. Jei gauname įtariamai žalojusius įrankius, jie siunčiami į laboratoriją ir mes atliekame identifikaciją nustatant, kuriuo įrankiu buvo sužalota“, – pasakoja G.Kisielius.
Aptikt sužalojimai, anot G.Kisielius, yra išimami ir mirusio žmogaus odos ir laikomi atitinkamoje temperatūroje iki kol bus atliekami tyrimai. Mumifikuotas dalis padeda atstatyti specialus tirpalas, kuris audinį grąžina į pradinę sužalojimo formą.
„Tyrimo objektus, sužalojimus, laikome šaldytuve 2–5 laipsnių temperatūroje. Odos įpjovos dedamos ant kartono, jos šaldytuve mumifikuojasi ir tokiame pavidale jos gali būti saugomos ilgą laiką. Atėjus tyrimo metui paimam tą sužalojimą, merkiam į specialų tirpalą ir maždaug po savaitės turime tokią odos konsistenciją, tas visas savybes, kokios buvo audinį išimant iš mirusiojo kūno. Kitaip tariant, atstatome pirminę sužalojimo formą“, – dalinasi ekspertas.
Žmogaus nuskendimo faktą padeda identifikuoti organizme aptinkami planktonai
Tačiau, jei yra aptinkamas smarkiai suiręs kūnas, kuris buvo rastas vandens telkinyje, bandoma išsiaiškinti, ar mirties priežastimi gali būti laikomas nuskendimas. Tai ekspertams identifikuoti padeda organizme aptinkami planktonai, kurie parodo, kad žmogus mirė prigėręs vandens.
„Vienas iš tokių objektyvių požymių, kuris padeda ekspertui nustatyti skendimą yra diatominio planktono tyrimas. Diatominis planktonas plaukioja kiekviename vandens telkinyje ir skendimo metu patenka į žmogaus kūną. Todėl jis vienas iš indikatorių, padedantis nustatyti skendimo diagnozę. Jeigu vandenyje kūnas išgulėjo ne vieną dieną, iš jo imami organai, tokie kaip inkstai, kepenys, į kuriuos natūraliai negali taip greitai patekti vanduo. Tačiau vandenyje prabuvus ilgą ir prasidėjus organų irimui natūralu, kad diatomėjų atsiras kūne, tuomet paskutinė vieta, į kuria jos gali patekti savaime – kaulų čiulpai“, – teigia G.Kisielius.
Nepaisant to, S.Laima kalbėdamas apie VTMT priduria, kad ekspertai tirdami žmogaus mirties priežastį tik atitinkama dalimi prisideda prie viso vykdomo tyrimo. Anot eksperto, VTMT atlieka tik tam tikrus veiksmus, kurie padeda identifikuoti žmogaus mirties aplinkybes, tad kartu yra glaudžiai bendradarbiaujama ir su kitomis tarnybomis.
„Teismo medicina nėra vienintelis dalykas, kuris pasako, nuo ko žmogaus mirė. Čia yra kaip mozaika, mes pasakome tik vieną dėlionės dalį, kad mirties įvyko dėl vienos ar kitos priežasties. Šalia yra ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kurie tiria visokias versijas, todėl vyksta bendradarbiavimas“, – S.Laima.
