Kaip pranešė LAT, 20-metis D.L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas dėl mažamečio išžaginimo, vaiko nugirdymo ir lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą, nes jis nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalį ir nuteisė D.L. už dviejų iš minėtų veikų padarymą: mažamečio išžaginimą ir lytinės aistros tenkinimą pažeidžiant jaunesnio nei 16 metų asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. Nurodytos nusikalstamos veikos padarytos prieš skirtingus nukentėjusiuosius.
Išnagrinėjęs bylą LAT pakeitė apeliacinės instancijos teismo nuosprendį – panaikino nuosprendžio dalį, kuria D.L. nuteistas dėl lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą ir dėl šios veikos paliko galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Dėl kitos dalies, kuria D.L. nuteistas dėl mažamečio išžaginimo, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį LAT paliko nepakeistą.
LAT teisėjų kolegija akcentavo, kad už lytinės aistros tenkinimą, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą, atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.
Anot LAT, kaltininkui nuoširdžiai ir objektyviai nesuvokiant, kad nukentėjusysis yra jaunesnis nei 16 metų, ir abipusiu sutarimu lytiškai santykiaujant ar kitaip tenkinant lytinę aistrą, kaltės požymis nėra konstatuojamas ir baudžiamoji atsakomybė aptariamos normos prasme nekyla.
LAT teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad, pagal Baudžiamąjį kodeksą, lytinės aistros tenkinimas, pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą, nelaikomas nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.
LAT priimtoje nutartyje pažymėta, kad teismų praktikoje nėra suformuota taisyklių, kada tarp asmenų esantis amžiaus skirtumas gali būti laikomas dideliu, todėl teismai, spręsdami apie amžiaus skirtumo esmingumą, privalo įvertinti tiek formalius ir neginčijamus kriterijus (matematinį amžiaus skirtumą), tiek kitas tiesiogiai susijusias aplinkybes – fizinės brandos požymius, lytinio elgesio pobūdį, ankstesnę patirtį, vizualinį asmenų atitikimą (ar kaltininkas ir nukentėjusysis, žvelgiant iš šono, gali būti priskiriami panašaus amžiaus žmonių kategorijai) ir kt.
„Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ir įstatymų leidėjas amžiaus ir fizinės brandos kriterijus išskyrė į atskirus dėmenis, kas taip pat patvirtina, kad fizinė branda nėra besąlygiškai kildinama iš asmens amžiaus. Tai reiškia, kad jaunesnis nei 16 metų asmuo pagal fizinę brandą gali būti prilyginamas sulaukusiam 16 metų, ir priešingai – pilnametis asmuo pagal fizinės brandos požymius gali prilygti jaunesniam“, – teigiama LAT pranešime spaudai.
Aiškindamas dvasinės brandos skirtumo kriterijų teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl dvasinės brandos skirtumo tarp kaltininko ir nukentėjusiojo, turi būti vertinami ne tik nukentėjusįjį apibūdinantys duomenys (specialisto išvados, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo elgesys ir kt.), tačiau ir kaltininką apibūdinantys duomenys. Pats aptariamos nusikalstamos veikos pobūdis – lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių – suponuoja, kad abiejų asmenų valia yra tapati, todėl vien tik nukentėjusiojo dvasinės brandos vertinimas, ignoruojant kaltininko asmenybę, yra klaidingas.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir neaptarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų ir byloje esančių susirašinėjimų tarp D.L. ir nukentėjusiosios turinio, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios bendravimo maniera, pozicija ir pobūdis patvirtina, jog nukentėjusioji laisvai ir pakankamai aktyviai bendravo seksualinėmis temomis, jos žinios ir lytinių santykių suvokimas buvo adekvatūs, taigi, apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų ir neištyręs D.L. asmenybę apibūdinančių duomenų, nusprendė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios buvo didelis amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumas.
Ši LAT yra galutinė ir neskundžiama.
