Pareigūnai buvo nustatę du įtariamuosius įspūdingo grožio kultūros paveldo pastato suniokojimu, tačiau jų kaltei nepasitvirtinus, nuleido rankas.
„Didžiausia problema, kad savivaldybė nepasirūpino kultūrinę vertę turinčio objekto apsauga. Tuščiame dvare prašalaičiai nekontroliuojamai gali lankytis.
„Tai yra vertybė, kurios savivaldybė nesaugo, – atkreipė dėmesį prokuroras.
Padegimas atskleidė vietos valdžios aplaidumo požymius – Kėdainių rajono savivaldybei priklausantys, neorenesanso stiliaus bruožų turintys trijų aukštų dvaro rūmai nebuvo aptverti, filmuojami, neužsiimta jų remontu. Šios apsaugos priemonės galėjo atbaidyti nusikaltėlius ar bent jau būtų padėjusios juos išaiškinti.
XIX amžiuje atstatytas dvaras yra nenaudojamas, jo vidus nesutvarkytas, tačiau išorės grožis – išraiškingas fasadas su senoviniais balkonais, langais, skulptūromis ir kitais puošybos elementais turistams palieka didelį įspūdį.
Ugnis įsiplieskė viršutiniame, trečiajame dvaro aukšte – liepsnos smarkiai suniokojo vidų, apgadinta ir išorė. Per gaisrą sukrito 2 ir 3 aukštų perdanga, teko nuardyti apie 220 kvadratinių metų ploto stogo konstrukcijų. Tačiau ugniagesiai suspėjo užkirsti kelią liepsnų išplitimui po visą pastatą.
Tiesa, po padegimo institucijos sureagavo ir ėmėsi atstatymo darbų.
Kultūros paveldo departamento (KPD) duomenimis, įrengta nauja medinė laikančioji stogo konstrukcija, ji uždengta skardine stogo danga, paremtos laikančiosios perdangos konstrukcijos, išvalytos gaisro padarinių nuniokotos patalpos, užsandarintos langų ir durų angos, pastatyta laikina statybinė tvora. Pranešta, kad dvaro „fizinė būklė stabilizuota“.
Tačiau nepasirūpinus minėtomis apsaugos priemonėmis, jo niokojimo atvejai gali pasikartoti.
Pritrūko įrodymų
Dvare aptikus įtarimus sukėlusių dviejų jaunuolių iš Kėdainių krašto DNR pėdsakus, pastariesiems buvo pareikšti įtarimai dėl didelės vertės svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.
Pareigūnų dėmesys jų atžvilgiu padidėjo sužinojus, kad šie jaunuoliai jau buvo įkliuvę dėl įvairių nusikaltimų.
Tačiau toliau narpliojant dvaro padegimo aplinkybes, įtarimai jų atžvilgiu buvo panaikinti.
Paaiškėjo, kad du draugai iš tikrųjų prieš gaisrą nuėjo į dvaro pastatą, tačiau, kaip rodė DNR, jie buvo tik pirmame aukšte.
Tuo tarpu gaisro židinys – trečiame aukšte.
Be to, nustatyta, kad dvare jie buvo iki praėjusių metų rugsėjo 8-osios vakaro, o pastatas suliepsnojo rugsėjo 9-osios paryčiais.
Tikrino ir linkusius į padegimus asmenis
Pareiškus įtarimus, buvo slapta legaliai klausomasi abiejų jaunuolių pokalbių telefonu, tačiau nieko apčiuopiamo ši priemonė pareigūnams nedavė.
„Panašu, kad padegimą iš tiesų įvykdė ne tie asmenys“, – portalui sakė prokuroras.
Pareigūnai tyrimo metu tikrino ir daugiau žmonių, patekusių į jų akiratį dėl dvaro gaisro.
Buvo renkama informacija apie tuos Kėdainių krašto gyventojus, kurie linkę nusikalsti – ypač apie asmenis, anksčiau patrauktus baudžiamojon atsakomybėn dėl tyčia sukeltų kitų pastatų gaisrų.
Tačiau siūlo galo užčiuopti taip ir nepavyko.
Sustabdytos bylos perspektyvos – miglotos: atnaujinta ji galės būti tik tokiu atveju, jei į dienos šviesą išlįstų nauji faktai, atsirastų svarių įkalčių prieš tuos, kurie siekė supleškinti istorinę ir kultūrinę reikšmę turintį Apytalaukio dvarą.
Neaptikus įrodymų, byla bus nutraukta, kai sukaks senatis.
Ruošta dirva privatizacijai
Nors degaus skysčio gaisravietėje neaptikta, tyrėjų tvirtinimu, akivaizdu, kad gaisra sukėlė pašalinis ugnies šaltinis.
Prieš padegimą buvo ruošiama dirva daugiau nei 1000 kvadratinių metrų ploto dvaro privatizavimui. Rūmai domino ne vieną verslininką, tačiau pareigūnai neturi duomenų, kad kažkas tyčia tokiu drastišku būdu būtų mėginęs sumažinti jo vertę.
Versiją dėl benamių rankos pareigūnai linkę atmesti, nes trečiame aukšte, kur kilo gaisras, nerasta jokių gultų ar kitų požymių, liudijančių, jog ten buvo įsikūrę nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys.
Dvaro teritorija su šalia esančiais tvenkiniais galėtų tapti galėtų tapti turizmo traukos vieta, jei atsirastų investuotojas – savivaldybė lėšų kapitaliniam remontui neturi,
Apytalaukio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV amžiaus, o mūriniai rūmai buvo atstatyti XIX amžiuje.