Nuosprendžiui įsiteisėjus, artimiausiomis dienomis M. Volkovas turėtų būti sulaikytas ir pristatytas į įkalinimo įstaigą.
Pavežėjas taip pat pripažintas kaltu dėl narkotikų laikymo, turint tikslą juos platinti, ir jų platinimo.
„Apeliantas teigia, kad ant jo rankų ir pirštų esantys sužalojimai galėjo susiformuoti jam tvarkant lydeką arba prispaudus surakintas antrankiais rankas, kuomet jis buvo sulaikytas ir vežamas į policijos įstaigą, tačiau teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi jų nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys“, – pažymėjo skundą atmetusi teisėjų kolegija.
Metė šešėlį tėvui
M. Volkovas teisiamųjų suole atsidūrė dėl itin žiauraus savo 68 metų motinos Zitos Volkovos nužudymo.
Z. Volkova buvo rasta negyva Garliavoje esančiuose savo namuose – medicinos ekspertai nustatė, jog jai kirviu, rankomis ir kojomis į galvą bei kitas kūno vietas buvo suduota ne mažiau 10 smūgių. Moters kūnas aptiktas kraujo klane.
M. Volkovas bandė mesti šešėlį savo 69 metų tėvui Vladimirui Volkovui, kuris po nusikaltimo mirė nuo ligos. Tai įvyko dar prieš nuosprendžio paskelbimą.
Kartu su tėvais privačiame name gyvenusį pavežėją be kitų įrodymų įklampino ir jo piršto pėdsakas, rastas ant maišelio, kuriuo buvo apvyniota kirvio rankena.
Anksčiau jis buvo patekęs į teisėsaugos akiratį dėl galimo savo buvusios žmonos nuodijimo gyvsidabriu, bet tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai įkalčių.
Rado negyvą kambaryje
Painios bylos tyrimas ir jos svarstymas teisme užtruko pustrečių metų – proceso metu buvo skirta ne viena ekspertizė, aiškinasi, ar ant V. Volkovo rūbų rastos dėmės nėra jo kraujas.
Moteris buvo nužudyta 2019 metų gruodžio 25-ąją – pirmą Kalėdų dieną, apie pusę šeštos vakaro žmoną jos miegamajame aptiko sutuoktinis.
Volkovai miegodavo skirtinguose kambariuose. Tėvų miegamieji buvo pirmame aukšte, o sūnus buvo įsikūręs antrame aukšte.
Ekspertai nustatė, jog moterį mirtis ištiko Kalėdų rytą arba šiek tiek vėliau, maždaug iki 13 valandos.
Tuo tarpu greitajai pagalbai M. Volkovas pareiškė, jog „viskas tikriausiai įvyko naktį“.
Vyro versija subliūško
Pavežėjo tvirtinimu, Kūčių vakarą jis su tėvais sėdėjo prie šventinio stalo, o prieš vidurnaktį nuėjo į savo kambarį, palikęs juos vienus.
Išgėręs raminamųjų ir užmigęs, jis neva atsikėlė tik po pietų, apie pusę dviejų, po to su tėvu išgėrė, pavalgė, tačiau motinos tuo metu nebuvo.
„Maniau, kad ji miega“, – dėstė sūnus, po vaišių pats nuėjęs miegoti. Vakare jį prikėlė tėvo, pamačiusio negyvą Z. Volkovą, riksmas.
Tačiau šią versiją tėvas paneigė – pasak V. Volkovo, Kalėdų rytą jie visi trys pusryčiavo, o paskui, tėvui nuėjus miegoti, sūnus ir mama liko vieni.
Tyrėjų duomenims, M.Volkovas greitosios pagalbos slaugytojai Rūtai Ž. taip pat prasitarė, jog gyvą motiną matė Kalėdų rytą – darbuotoja šį faktą įrašė medicininiuose dokumentuose. Laikotarpis, kuomet sūnus pasiliko su mama, sutampa su jos mirties laiku.
Tikino kapojęs žuvį
Iš pradžių kriminalistai žmogžudyste įtarė ir tėvą, ir sūnų – jie abu buvo atsidūrę areštinėje. Tačiau tyrimo metu svarstyklės ėmė krypti sūnaus nenaudai.
Pareigūnams Volkovų name pavyko aptikti kirvį, kuriuo moteriai buvo smogta per galvą.
Kirvio rankena buvo apvyniota maišeliu, ant kurios liko M.Volkovo smiliaus pėdsakas. Ant kirvio buvo aptiktas ir velionės kraujas.
Tuo tarpu nužudytosios sūnus įtikinėjo, jog kirviu kapojo žuvį.
Pasak prokuroro Virginijaus Mizaro, byloje nebuvo surinkta duomenų apie pavojingą ir agresyvų V.Volkovo elgesį, tuo tarpu ištyrus Z.Volkovos kompiuterį paaiškėjo, jog motina, bendraudama su savo seserimi, prieš žmogžudystę atskleidė patyrusi sūnaus smurtą: „Marius piktas kaip šuo (...) Jis mane stūmė, griebė už kaklo, pradėjo smaugti, taip kartojasi 3 kartą. Jis mane sudaužo, skauda visą galvą“.
Likus kelioms savaitėms iki žmogžudystės, pensininkė parašė M.Volkovui: „Tu man ne sūnus. Ir ieškok kitų namų“.
Sakydamas baigiamąją kalbą prokuroras V.Mizaras atkreipė dėmesį ir į M.Volkovo sūnaus parodymus – jaunuolis pareiškė, jog tėvas konfliktuodavo su močiute, jų santykiai būdavo įtempti. Vaikino žiniomis, nesutarimai kildavo dėl to, kad tėvas pastaruoju metu daug gerdavo, išvažiuodavo iš namų, ilgai negrįždavo.
Tyrė tėvo rūbus
Kauno apygardos teismo nuosprendyje pažymėta, jog M.Volkovas klaidino teismą, siekdamas pateikti netikrus įrodymus, neva liudijančius jo tėvo kaltę.
Nesuimtas nuosprendžio laukęs garliavietis praėjus pusantrų metų nuo nusikaltimo iškvietė į savo namus policiją ir perdavė pareigūnams tėvo rūbus, ant kurių buvo matyti dėmės, panašios į kraują.
Tačiau ekspertizės metu paaiškėjo, jog žmogaus kraujo ant šių drabužių nebuvo aptikta.
M. Volkovas buvo pripažintas kaltu ir dėl kokaino laikymo su tikslu jį platinti, bei jų platinimo. Narkotikus pareigūnai po žmogžudystės aptiko jo namuose.
Bendraudamas su portalu lrytas.lt, pavežėjas neigė savo kaltę – nežudė motinos, nebuvo įgijęs kvaišalų.
Pasak M.Volkovo, per šventes jis su mama nebuvo susipykęs, tačiau tėvai esą „smarkiai šūkavo ir koliojosi“.
Tyrimo metu jis atsisakė tikrintis melo detektoriumi, tuo tarpu savo seseriai jis tvirtino, jog tyrimas poligrafu buvo atliktas, ir nieko kompromituojančio nebuvo nustatyta.
