Ikiteisminis tyrimas dėl „Agroliros“ veiklos pradėtas po to, kai per avariją žuvusio vyro artimieji, nesulaukdami jiems iš šios įmonės priteisto žalos atlyginimo, sužinojo, kad šeimininkų kišenėje švilpauja vėjai. „Agrolirą“ valdo jau ne Komskiai, o bankroto administratorius.
Buvusiam „Agroliros“ direktoriui Algirdui Komskiui pareikšti kaltinimai, kad jis sąmoningai žlugdė jam patikėtą įmonę: priimdavo ekonomiškai nepagrįstus ir nenaudingus sprendimus, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, švaistė turtą. Dėl to įmonė tapo nemoki ir bankrutavo.
Vienintelis „Agroliros“ akcininkas yra kaltinamojo tėvas Kęstas Komskis – buvęs Seimo narys ir Pagėgių savivaldybės meras, pretendavęs į šį postą ir šiemet.
Žinomas politikas yra ir jo brolis Virginijus Komskis, anksčiau taip pat ėjęs Pagėgių mero pareigas.
Nukentėjusieji įtaria, jog „Agrolira“ nuvaryta į bankrotą, kad savininkui nereikėtų mokėti priteistų išmokų už avarijoje žuvusį žmogų. Jie kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė ištirti galimai neskaidrią šios įmonės veiklą, finansinius sandorius, skolas kreditoriams.
Išklausė vieną nuosprendį
„Agrolirą“ pripažinus bankrutuojančia įmone patekome į trečiąją kreditorių eilę, nors turėjome būti pirmieji.
Neskundėme tokio sprendimo, tai kainuoja daug nervų ir pinigų. Manome, kad savininkų veiksmai neteisėti, – jie siekė išvengti mums priteistų mokėjimų“, – teigia nukentėjusieji.
Žuvusio vyro giminaičius dar labiau nustebino žinia, kad „Agrolira“ staiga pradėjo pardavinėti savo techniką, nekilnojamąjį turtą.
Paskui įsteigta kita A.Komskio tėvo valdoma, bet panašia veikla užsiimanti statybų įmonė, į kurią perėjo bankrutuojančios „Agroliros“ darbuotojai.
Pernai A.Komskis išklausė Tauragės apylinkės teismo nuosprendį. Kaltu dėl tėvo įmonės turto iššvaistymo, apgaulingos buhalterinės apskaitos pripažintam pagėgiškiui skirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta pusantrų metų. Jis dar įpareigotas sumokėti 10 tūkst. eurų baudą.
A.Komskis neigia jam mestus kaltinimus, jų nesupranta, jaučiasi niekuo dėtas dėl avarijos, kurią sukėlė jo administruotos įmonės vairuotojas. Apkaltinamasis nuosprendis apeliacine tvarka apskųstas Klaipėdos apygardos teismui.
Skaudi nelaimė kelyje
Komskių bėdos prasidėjo nuo avarijos Pagėgių savivaldybėje – 2017 metų liepos 17-osios pavakare kelyje ties Lumpėnų kaimu dideliu greičiu skriejantis 42 metų Ramūno Baužos vairuojamas „Agroliros“ automobilis „Volkswagen Passat“ išlėkė į priešpriešinio eismo juostą ir rėžėsi į motociklininką, kuris žuvo vietoje.
Motociklą „KTM 690 Enduro“ vairavęs 38 metų tauragiškis verslininkas Vytis Šulinskas tą dieną skubėjo į Palangą, kur su vaiku poilsiavo jo gyvenimo draugė Simona Kibirkštytė. Smūgio būta tokio smarkaus, kad aukos kūnas nuskriejo į šalikelę apie 70 metrų.
„Agroliros“ vairuotojas, palikęs kelyje parblokštą motociklininką ir tris įkaušusius bendrakeleivius, paspruko iš avarijos vietos. Kitą dieną dar neišsiblaiviusį R.Baužą policija surado namuose. Vyrui nustatytas 1,25 promilės girtumas.
Bandė vilkinti procesą
Avarijos kaltininkas R.Bauža tik formaliai apgailestavo dėl to, kas įvyko, – teismuose labiau graužėsi dėl savęs, o ne dėl V.Šulinsko šeimos, kurią paliko be maitintojo.
„Klaidžiojau laukais, tik paryčiais grįžau namo. Buvo bloga – norėjau pasikarti, mėnesį praleidau ligoninėje“, – pasakojo vairuotojas.
Bet teisiamųjų suole R.Bauža neatrodė panašus į sugniuždytą ar paliegusį žmogų: reikalavo tiksliai nustatyti, kokiu greičiu važiavo V.Šulinskas, koks buvo matomumas, kur susidūrė automobilis ir motociklas.
Kaltinamojo ir „Agroliros“ atstovų prašymus skirti papildomą avarijos kelyje aplinkybių tyrimo ekspertizę baudžiamąją bylą nagrinėję įvairių instancijų teismai atmetė kaip nepagrįstus.
Sūnaus netekęs vilnietis Ignas Šulinskas, anksčiau vadovavęs policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“, stebėjosi ir R.Baužos, ir jo darbdavių taktika: „Jie visaip vilkino šią bylą, dviejų ekspertizių neužteko – pareikalavo dar vienos.
Teikdami nepagrįstus prašymus, abejodami avarijos tyrimų rezultatais jie metė šešėlį ant mano velionio sūnaus – esą jis pats kaltas dėl to, kad žuvo kelyje po ratais.“
Bankrotas – lyg apsauga
Žuvusiojo giminaičiai būgštavo, kad Tauragės apskrityje žinomos ir įtakingos Komskių giminės vardas gali turėti įtakos nukreipiant teismo procesą jų verslams naudinga linkme.
„Iš avarijos kaltininko ir jo darbdavių nesulaukėme jokios užuojautos, nors jie žinojo, kad tarp nukentėjusiųjų yra ir vienas tėvo neišvydęs vaikas – mano anūkas“, – sielojosi I.Šulinskas net po to, kai R.Bauža buvo pasiųstas už grotų penkeriems metams.
Nors „Agrolira“ stengėsi išvengti bet kokios atsakomybės, įmonei, kaip civilinei atsakovei, ir tiesioginiam avarijos kaltininkui priteista solidariai atlyginti daugiau kaip 100 tūkst. eurų žalą žuvusiojo draugei, jo vaikams ir tėvams. Ji iki šiol iki galo neatlyginta.
K.Komskis „Agrolirą“ valdė netiesiogiai – per kitą ritualinėmis paslaugomis, nekilnojamojo turto nuoma ir naudojimu užsiimančią bendrovę „Rembuta“. Jis buvo vienintelis „Agroliros“ savininkas, o jo sūnus Algirdas – samdomas direktorius.
Kilus įtarimų, kad „Agroliros“ turtas iššvaistytas arba perleistas kitiems ūkio subjektams apgalvotai, siekiant nusikalstamo bankroto, kuris padėtų išvengti privalomų mokesčių ir kompensacijų, pradėtas dar vienas tyrimas dėl galimai neteisėtos įmonės vadovo veiklos.
Tauragės apylinkės teismas konstatavo, kad A.Komskis pažeidė įstatymus, – daugeliu atvejų „Agroliros“ ūkinių ir finansinių operacijų nepagrindė dokumentais, todėl sunku net iš dalies nustatyti šios įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.
Tyčia nustekenta įmonė?
Paaiškėjo, kad A.Komskis prieš bankrotą iš „Agroliros“ gavo apskaitos registruose nepažymėtą 160 tūkst. eurų paskolą grynaisiais, kurią naudojo įmonės reikmėms savo nuožiūra.
Nepateikęs buhalterijai visų išlaidų dokumentų A.Komskis esą šitaip sumažino ir iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, priemokas valstybės biudžetui, kitas lėšas, kuriomis „Agrolira“ dar galėjo padengti skolas verslo partneriams, atlyginti žalą, priteistą dėl žmogaus gyvybės atėmimo.
Nepanaudotos piniginės lėšos buvo laikomos ne kasoje, o perduodamos direktoriui, jų naudojimo sandoriai irgi tinkamai neįregistruoti.
„Agrolirai“ priklausęs savaeigis kateris „Pontoon“ už 12 tūkst. eurų parduotas K.Komskio bendrovei „Rebuta“ už mažesnę nei jo likutinė vertė kainą.
A.Komskis buvo pripažintas kaltu dėl sąmoningo lėšų švaistymo, apgaulingos buhalterijos, įpareigotas atlyginti žalą nukentėjusiesiems, padengti skolas „Sodrai“, kitiems kreditoriams. Pagėgiškio turtas areštuotas, kol reikalavimai nebus patenkinti.
„Sodrai“ iš buvusio „Agroliros“ direktoriaus priteistina civilinių ieškinių suma siekia daugiau kaip 49 tūkst. eurų, žalos dėl žmogaus žūties atlygis – apie 53 tūkst. eurų.
Užtikrinant ieškinius laikinai apribotos ir A.Komskio tėvo, Pagėgių verslininkų asociacijos vadovo K.Komskio, nuosavybės teisės.
Abiem skirtas rašytinis įpareigojimas niekur neišvykti.
Užmojis – pasidalyti turtu
Su nemokumo problemomis susidūrusios „Agroliros“ darbuotojams aiškinta, kad įmonės sąskaitos blokuojamos, tad negalima tęsti darbų. Kai Pagėgiuose atsirado dar viena panašia veikla užsiimanti K.Komskio įmonė, „Agrolira“ nustojo mokėti socialinio draudimo įmokas.
Atleidžiamiems darbininkams A.Komskis siūlydavo įsidarbinti kitoje jo tėvo valdomoje įmonėje „Kalibrus“.
Kiti, sužinoję, kad reikalai sparčiai ritasi į nuokalnę, ir patys klausinėjo, ar dar bus kokio nors darbo, ar jau kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Žmonėms aiškinta, kad niekas nepasikeis, – vyksta reorganizacija. Teisme apklausti liudytojai negalėjo tiksliai prisiminti, ar tuomet įmonėje „Kalibrus“ jau darbavosi ir K.Komskio sūnus Algirdas. Vieni dar dirbo „Agroliroje“, o kiti – „Kalibrus“.
Paskui K.Komskiui šovė į galvą mintis pasidalyti savo turtu – dalį „Agroliros“ akcijų jis perrašė paprastiems darbininkams.
Tariami investuotojai Tauragės apskrities policijos tyrėjus ir teisėjus pralinksmino įvairiomis istorijomis.
Vienam už akcijas žadėta perduoti traktorių, kitas manė pasirašęs ne akcijų pirkimo dokumentus, o kažkokią darbo sutartį. Vykstant „Agroliros“ bankroto procedūroms dar vienas įmonės akcininku tapęs vyras jau visko neprisiminė, sakė, kad jam „blogai su atmintimi, negerai su galva“.
Gelbėjimo planas neišdegė
Tokie veiksmai primena vadinamąjį fenikso sindromą, siejamą su tyčiniu bankrotu: įmonių savininkai, norėdami atsikratyti skolų ir mokestinių prievolių valstybei, savo turtą perleidžia naujai įsteigtoms „švarioms“ bendrovėms, kurios valdo senųjų turtą, bet jau be jokių skolų.
Teisme A.Komskis neigė ne tik fenikso sindromą, bet ir visus pareikštus kaltinimus.
Pasak jo, „Agrolira“ trejus metus dirbo nuostolingai, bet didžiausia skola susidarė po bankroto. Finansinę padėtį esą apsunkino priteistas žalos atlygis, nors įmonė dar galėjo gyvuoti, atsiskaityti su kreditoriais.
„Skolas perėmė pagrindinė akcininkė „Rebuta“, kurios techniką nuomojome, aš pats asmeniškai laidavau kreditoriams, kad su visais bus atsiskaityta. Paskui sąskaitą perėmė antstoliai, nebeliko galimybių tęsti veiklą“, – aiškino A.Komskis.
Kaltinamasis teigė buvęs atsakingas už apskaitos organizavimą, o ne už finansų tvarkymą, operacijų fiksavimą – tuo užsiėmė buhalterė: „Nesu nei įmonės steigėjas, nei akcininkas, o tik samdomas darbuotojas, kaip ir visi kiti. Nedariau jokių neleistinų veiksmų, dėl kurių esu kaltinamas.“
Pinigus nešiodavo iš namų
Dalį „Agroliros“ technikos areštavę antstoliai iš įmonės sąskaitos nurašinėjo lėšas kreditoriams. Tada A.Komskis esą susijaudino dėl galimų vagysčių – bankrutuojančios įmonės grynuosius pinigus jis saugodavo savo namuose, kur nuolat būdavo žmona ir vaikas.
„Pinigus nešdavausi į darbovietę, kai reikėdavo mokėti algas darbuotojams. Buhalterė viską fiksuodavo, ką nors perkant buvo daromos finansinės įskaitos.
Man suteikta „Agroliros“ paskola naudota įmonės reikmėms. Pagėgiuose mokėjimo kortelėmis neatsiskaitysi. Grynaisiais mokėdavome algas, pirkdami statybines medžiagas, degalus gaudavome didelių nuolaidų. Areštavus įmonės sąskaitą buvome palikti be lėšų, todėl ir negalėjome vykdyti teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo už žmogaus žūtį“, – kalbėjo A.Komskis.
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant apeliacinius skundus A.Komskis ten nepasirodė – dėl patirtų traumų jis gydėsi namuose. Advokatas Linas Blažulionis nurodė, kad jo ginamasis anksčiau kažkodėl nebuvo supažindintas su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Advokato tvirtinimu, A.Komskis niekada nesikratė mokestinių prievolių „Sodrai“ ir žuvusio tauragiškio šeimai priteisto žalos atlyginimo – jų naudai jau išieškota daugiau nei 37 tūkst. eurų.
Tauragės teisme S.Kibirkštytė patvirtino, kad tokią sumą antstoliai išties priverstinai išieškojo jos šeimos naudai. Jokio Komskių sutikimo tokiems veiksmams nereikėjo.
Sūnaus klaidų nemato
Bankrutavusios įmonės savininkas K.Komskis sūnaus veiksmuose neįžvelgė jokių neteisėtų veiksmų: „Jeigu „Agrolirą“ būtų buvę leista restruktūrizuoti, matant, kad neužteks apyvartos lėšų, ji ir šiandien gyvuotų. Net paskelbus bankrotą jos vertė siekė mažiausiai 250 tūkst. eurų.“
Įmonės bankrotą, K.Komskio nuomone, nulėmė skaudi tragedija kelyje, tam tikros įtakos turėjo ir kai kurie neužbaigti darbai: „Kaip dirbti, vykdyti savo įsipareigojimus, planuoti, kai per vieną dieną iš „Agroliros“ sąskaitos „Sodrai“ nurašyta 95 tūkst. eurų?
Dar bandžiau gelbėti bankrutuojančią įmonę – savo lėšomis pirkau medžiagų, kai niekas nenorėjo skolinti. Žinojau, kad sūnus pasiėmė paskolą ir pats prižiūrėjo, kad ji būtų grąžinta.“
K.Komskis tvirtino, kad jo valdoma „Rembuta“ perėmė Šiaulių banko „Agrolirai“ suteiktą 89 tūkst. eurų paskolą. Paskui jis pats kai kuriems asmenims pasiūlė už vieną eurą įsigyti „Agroliros“ akcijų, kurios tuo metu esą jau buvo bevertės.
„Pagalvojau, kad jeigu po bankroto liktų kažkiek turto, žmonės galėtų jį nusipirkti. Visi sutiko, tikėjosi gauti kokį traktoriuką ar dar ką nors. Gal tik vienas pirkėjas sumokėjo tą simbolinį eurą“, – aiškino K.Komskis.
Melioracijos paslaugas teikiančią įmonę „Kalibrus“ jis įsigijo iki „Agroliros“ bankroto procedūrų. K.Komskis sakė, kad ji neperėmė nė vieno anksčiau sūnaus administruotos įmonės objekto.
