Prokuratūra iš pradžių atkakliai siekė tragedijos kaltininkės dėmę priklijuoti žuvusios Kotrynos Jankauskaitės motinai 46 metų Jurgitai Jankauskienei – moteris be pagrindo buvo tąsoma po teismus ir teisėsaugos institucijas net pusseptintų metų.
Buvo pasipylusios ir verslininkui naudingos avarijos ekspertizės, o tuometis Varėnos policijos pareigūnas Arūnas Puodys tvirtino sulaukęs kolegų spaudimo, jog ataskaitoje kaltininke reikia paversti „Toyota“ vairavusią J. Jankauskienę – atsisakęs tai padaryti, jis buvo atleistas iš darbo.
Pirmo proceso metu išteisinus Kotrynos mamą, byla buvo iškelta J. Valašinui – Prienų teismui pernai liepą pripažinus jį kaltu ir skyrus lygtinį 3 metų laisvės atėmimą, verslininkas nuosprendį apskundė, siekdamas išteisinimo. Tąsyk iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, be to, jis buvo įpareigotas sumokėti K. Jankauskaitės tėvams bendrą 51 tūkst. 500 eurų dydžio neturtinę žalą.
Tuo tarpu mergaitės tėvų įsitikinimu, šis verdiktas buvo pernelyg švelnus – jie prašė pailginti teisių atėmimą iki 3 metų, padidinti neturtinę žalą iki 150 tūkst. eurų, sugriežtinti lygtinį laisvės atėmimą iki 5 metų.
Prienų teismas pažymėjo, jog „Audi Q7“ vairuotojas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui – atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei, jis privalėjo sulėtinti greitį.
Kauno apygardos teismas ketvirtadienį pailgino teisės vairuoti atėmimą J. Valašinui iki 2 metų, o likusios Prienų teismo nuosprendžio dalies nepakeitė.
Verslininko argumentai – atmesti
„Prieš lenkdamas automobilių koloną, vairuotojas turi įsitikinti, kad visų priekyje važiuojančių transporto priemonių vairuotojai nerodo kairiojo posūkio signalo, pradėjęs lenkimo manevrą jis vėlgi privalo stebėti, ar nė viena iš priekyje važiuojančių transporto priemonių nepradėjo rodyti kairiojo posūkio signalo.
Tačiau nuteistasis J. V. šių veiksmų neatliko.
Teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad J. V., važiuodamas priešpriešine eismo juosta, turėjo ir galėjo matyti, kad kolonoje važiuojantys automobiliai stabdo, o kolonos priekyje važiuojantis automobilis yra įjungęs kairiojo posūkio signalą.
Nuteistajam aiškinant, kad jis tokių dalykų nematė, susidaro įspūdis, kad jis lenkimo metu savo dėmesį buvo nukreipęs nuo kelio, todėl ir nematė visiems kitiems tuo metu nurodytoje vietoje važiavusiems automobilių vairuotojams akivaizdžių dalykų – kad priekyje yra kliūtis ar kitoks pavojus, arba kad jo aiškinimas yra nenuoširdus, ir kad jis, matydamas lėtėjančius, stabdančius automobilius, priekyje važiuojančio automobilio rodomą kairiojo posūkio signalą, lengvabūdiškai tikėjosi, kad kairiojo posūkio signalą rodančio automobilio vairuotojas neatliks išvažiavimo iš kelio sukant į kairę manevro“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Kauno apygardos teismo pranešime.
Teisėjų kolegija, vadovaujama Dariaus Kantaravičiaus, atkreipė dėmesį, jog J. Valašino versiją, jog nebuvo jokios kolonos, o „Toyota“ vairuotoja esą nerodė kairiojo posūkio, paneigė nuoseklūs, neprieštaringi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys.
Konstatuota, jog J. Jankauskienė iš anksto rodė posūkio signalą, iš lėto stabdė automobilį, rikiavosi prie skiriamosios juostos ir lėtai atliko posūkio į kairėje kelio pusėje esančią aikštelę manevrą.
„Taigi, šis jos manevras nebuvo atliktas staiga, netikėtai ir turėjo būti matomas J. Valašinui.
Byloje surinkti įrodymai, priešingai nei buvo teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog automobilio „Toyota“ vairuotoja iš anksto rodė kairiojo posūkio signalą, iš lėto stabdė savo vairuojamą automobilį, dėl ko lėtėjo ir kiti kolonoje važiavę automobiliai, o J. Valašinas lenkė lėtėjančius ir stabdančius automobilius“ – teigė kolegija.
Atliktos 6 ekspertizės
Byla, apaugusi įtarimais dėl pažinčių klanų siekiant pakreipti tyrimą naudinga linkme verslininkui iš Vilniaus, teisme buvo narstoma net ir praėjus daugiau nei 8 metams nuo tragedijos. Nelaimė įvyko 2014 metų lapkričio 1 dieną. Mergaitės gyvybė po 3 dienų užgeso ligoninėje.
Proceso metu buvo atliktos net 6 ekspertizės – per paskutinę nustatyta, kad „Audi“ greitis siekė 105 kilometrus per valandą, tuo tarpu leistinas greitis toje vietoje yra 90 kilometrų per valandą.
„Prienų teismas iš esmės nelabai motyvavo savo sprendimo nei dėl laisvės atėmimo, nei dėl bausmės vykdymo atėmimo, nei dėl teisės vairuoti atėmimo terminų“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino skundą pateikusios J. Jankauskienės advokatas Linas Kuprusevičius.
Pasak L. Kuprusevičiaus, Prienų teismas pats pažymėjo nuosprendyje, jog J. Valašinas yra linkęs pažeidinėti eismo taisykles – netgi po siaubingos avarijos jis ne kartą buvo baustas už greičio viršijimą.
„Tačiau kodėl tada jam buvo skirtas tik minimalus teisių atėmimo terminas?“, – stebėjosi advokatas.
Lakstė keliuose ir po tragedijos
„Esant sudėtingai eismo situacijai jis važiavo, viršydamas leistiną greitį, sukėlė tragišką avariją. Pasekmės – negrįžtamos, siaubingos, tėvai neteko dukters, bet jis nepasitaisė ir toliau lakstė keliuose“, – atkreipė dėmesį L. Kuprusevičius.
Po mergaitės žūties J.Valašinas nepasimokė, dėl greičio viršijimo policijai įkliuvęs net 6 kartus.
2017 metų vasario 28 dieną ir 2018 metų kovo 31 dieną jis padarė administracinius nusižengimus, viršydamas greitį nuo 10 iki 20 kilometrų per valandą.
2018 metų rugpjūčio 31 dieną verslininkas viršijo greitį 21 km per valandą, o 2019 metų balandžio 11 dieną – 42 km per valandą.
2020 metų balandžio 10-ąją greitis buvo viršytas 23 km, o tų pačių metų spalio 15 dieną – 21 kilometru per valandą.
Prabilo apie spaudimą
Tragedija įvyko kelyje Valkininkai–Daugai–Alytus. Pailsėti aikštelėje su šeima ketinusi J.Jankauskienė suko į kairėje pusėje esančią aikštelę, rodė posūkį, tačiau tuo momentu į jos automobilį „Toyota Avensis“ įsirėžė „Audi Q7“. „Toyota“ greitis buvo apie 14 kilometrų per valandą.
Kartu su tėvais važiavusi Kotryna buvo skubiai pristatyta į ligoninę, kurioje po kelių dienų sustojo jos širdis.
Nepaisant daugelio liudytojų nuoseklių parodymų prieš „Audi Q7“ vairuotoją, teisėsauga iš pradžių stojo pastarojo pusėn, be to, tarsi nematomam dirigentui mostelėjus, pasipylė J.Valašinui naudingos ekspertizės.
Į susidūrimo vietą atvykęs tuometis Varėnos rajono policijos Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas Arūnas Puodys tvirtino, jog jam nekilo abejonių, kad dėl tragiškos avarijos kaltas yra J.Valašinas.
Tačiau A.Puodys prisiminė sulaukęs kolegų spaudimo, kad ataskaitoje kaltininke reikia paversti „Toyotą“ vairavusią J. Jankauskienę. To padaryti nesutikęs pareigūnas po kurio laiko buvo atleistas iš darbo.
Kotrynos mamai ilgą laiką teko ištverti teisinį pragarą, kol Varėnos ir Kauno teisėjai nesumalė į miltus prokurorų priekabių.
Ir tik 2021 metais metais, kuomet J.Jankauskienė buvo galutinai išteisinta, teisėsaugos pareigūnai savo žvilgsnius tapo priversti nukreipti į ilgą mašinų koloną lenkusį J. Valašiną – buvo pradėtas tyrimas jo atžvilgiu. Verslininkui buvo pareikšti įtarimai dėl mirtinos avarijos sukėlimo, o vėliau byla perduota į teismą.
Negalėjo net pradėti lenkimo
Pirmo proceso metu J. Jankauskienę išteisinusi Varėnos teisėja Loreta Janiulytė pabrėžė, jog visureigio „Audi“ vairuotojas J.Valašinas esant sudėtingomis eismo sąlygomis pavojingai manevravo, lenkė automobilių koloną dideliu greičiu išvažiavęs į priešingos krypties juostą.
Prie „Toyota“ vairo sėdėjusiai moteriai rodant posūkį, iš paskos judėję vairuotojai pradėjo stabdyti, tačiau to nepadarė „Audi“ vairuotojas.
Teismas nusprendė, kad J. Jankauskienė nepažeidė eismo taisyklių, nors prokuratūra ir ekspertai įtikinėjo priešingai.
J.Jankauskienė negalėjo nuspėti, kad kolonos pabaigoje važiuojantis „Audi“, tuo metu, kai visi joje buvę automobiliai pradėjo stabdyti ir mažinti greitį, staiga išvažiuos į priešpriešinę eismo juostą ir dideliu greičiu lenks net septynis automobilius.
Negalėdamas įsitikinti, kad nei vienas priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo, J. Valašinas negalėjo net pradėti lenkimo manevro.
Nors prokuratūra skundė J. Jankauskienės išteisinimą, Kauno apygardos teismas 2021 metų balandį paliko galioti Varėnos teismo rūmų verdiktą.
Teisėjai per pirmą procesą pažymėjo, jog „Toyota“ suko į kairę nepažeisdama eismo taisyklių, iš tolo rodydama kairįjį posūkį.
Po J. Jankauskienės išteisinimo buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kuriame iš liudytojo J. Valašinas jau virto įtariamuoju.
Kratėsi kaltės iki galo
Sakant baigiamąsias kalbas Kauno apygardos teisme, J. Valašinas nedalyvavo – pasisakė jo gynėjas. Pastarasis prašė patenkinti „Audi Q7“ vairuotojo skundą ir jį išteisinti.
Gynybos nuomone, dėl avarijos kaltas ne J. Valašinas, o J. Jankauskienė. Tokios pozicijos verslininkas laikėsi ir bylą svarstant Prienų teisme.
Šį nuosprendį dar galima skųsti Aukščiausiajam teismui.
Portalui lrytas.lt nepavyko surasti savo kaltę mirtinos avarijos byloje neigiančio J. Valašino.
Nebuvo gauta atsakymų ir į elektroninius laiškus dėl komentarų pateikimo, kurie buvo ne kartą pateikti J. Valašino ad
