2021-ųjų birželį M.Šerpenskas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (LAVL), 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Nuteistasis nurodė, kad nuo 2021 metų kovo 23 iki balandžio 2 dienos buvo perkeltas į izoliacinę palatą, nes buvo jam nustatyta COVID-19 liga.
Buvimo izoliacinėje palatoje metu M.Šerpenskas esą gaudavo mažas maisto porcijas, palatoje neveikė ventiliacija, nebuvo sudaryta galimybė pakvėpuoti grynu oru lauke, negalėjo dalyvauti jokiuose užsiėmimuose, skaityti spaudos, nebuvo leista paskambinti, nesudaryta galimybė pasinaudoti dušu, susitvarkyti palatą–kamerą, nes neišdavė valymo priemonių kameros švarai palaikyti, neišduota švari patalynė, pižama, higienos priemonės.
Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė depresiją, dvasinį ir psichinį sukrėtimą, pablogėjo emocinė ir psichinė būklė.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai M.Šerpensko skundą atmetė, tačiau nuteistasis užtarimo sulaukė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Šio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su mažomis maisto porcijomis, ventiliacija palatoje, galimybe nusiprausti, galimybe teikti prašymus ar skundus, valymo priemonėmis kameros (palatos) švarai palaikyti, patalynės, pižamos keitimu, higienos priemonėmis,
pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo argumentus ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.
pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai įrodymų, kad būtų galima įvertinti pareiškėjo argumentus ir dėl to galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas grąžino skundą nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.
Dėl kalinimo sąlygų M.Šerpenskas yra parašęs daugybę skundų.
2021-ųjų pabaigoje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateiktame skundė M.Šerpenskas nurodė, kad net 346 dienas jam buvo apribota religinė laisvė, suvaržyta teisė gauti religinę literatūrą, nebuvo vedamas į bažnyčią, negalėjo susitikti su kitais krikščioniškos bendruomenės nariais, kunigu.
Dėl to vyras tikino patyręs 5000 eurų neturtinę žalą, kurią teismo prašė priteisti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos.
Dar anksčiau M.Šerpenskas prašė priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš įkalinimo įstaigos dėl netinkamų buitinių, higienos sąlygų, netinkamo apšvietimo. M.Šerpenskui užkliuvo net priešgaisrinės apsaugos sistema, netvarkingas inventorius, vyras tikino neturintis sąlygų išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužių.
Prieš kelerius metus M.Šerpenskas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 714 eurų neturtinę žalą dėl nesudarytos galimybės pataisos namuose tinkamai maitintis.
Anksčiau tame pačiame teisme buvo išnagrinėti dar du M.Šerpensko skundai. Viename skunde vyras nurodė, kad kalėjimo pareigūnai prieš jį neteisėtai panaudojo jėgą, kitame nuteistasis skundėsi dėl esą netinkamai įrengtų dušų, neveikiančios dirbtinės kameros ventiliacijos ir oro trūkumo, taip pat dėl kartu su juo kameroje gyvenančių rūkančių nuteistųjų.
Teismas visus skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Kauno apygardos teismas 2015 metų liepą padėjo tašką šiurpioje 19 metų varėniškės Sandros Naujūnaitės išžaginimo ir nužudymo byloje – už šiuos nusikaltimus Alytaus gyventojui M.Šerpenskui skyrė 19 metų laisvės atėmimo bausmę.
Kraupus nusikaltimas buvo įvykdytas 2013 metų gegužės 16-osios vakarą. Vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, M.Šerpenskas kelyje Senoji Varėna–Nedzingė (Varėnos r.) atsitiktinai sutiko pabėgioti nusprendusią S.Naujūnaitę ir ją užkalbino.
Simpatiška mergina nepareiškė noro bendrauti. Atstumtą alytiškį apėmė pykčio priepuolis, jis kelis kartus kumščiais smogė S.Naujūnaitei ir nusitempė ją į mišką. Daugų technologijos ir verslo mokyklos auklėtinė buvo išniekinta ir nužudyta. Žudikas jos kūną paslėpė nuošalioje miškingoje vietovėje netoli Senųjų Trakų (Trakų r.).
Auka buvo paslėpta duobėje, kurią nusikaltėlis užpylė žemėmis, pridėjo medžio šakų. Kitą dieną jis grįžo į šią vietą, nes manė prastai paslėpęs kūną.
