Kaip rašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešime, šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistieji buvo išteisinti dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir vadovavimo susivienijimui, jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažintos padarytomis veikiant organizuota grupe. Taip pat pagal Vilniaus teritorinės muitinės pareikštą civilinį ieškinį iš nuteistųjų solidariai priteista atlyginti valstybei turtinę žalą dėl nesumokėtų muitų, importo PVM ir akcizų už kiekvieną iš neteisėtai kontrabandos būdu įvežtą cigarečių krovinį. Be to, iš nuteistųjų nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto (darant nusikaltimus naudotų vilkikų ir puspriekabių) vertę.
Teisėjų kolegija atmetė prokuroro kasacinį skundą, kuriuo buvo ginčijama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl keturių nuteistųjų išteisinimo dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nustatant nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos požymius, aktualu įvertinti ne tik nusikaltimų vykdymo organizuotumo lygį, bet ir paties bendrininkų junginio struktūrinius elementus.
Nors byloje nustatytas aukštas padarytų nusikaltimų organizuotumo lygis, tačiau negauta aiškių duomenų, kokiais metodais buvo vadovaujama pačiam bendrininkų junginiui, kaip buvo palaikoma jo narių drausmė, kaupiamos bendros lėšos, kokios buvo nustatytos narystės, tarpusavio pagalbos, drausminimo, ginčų sprendimo ar kitos vidinės taisyklės, kurios paprastai išskiria nusikalstamą susivienijimą iš kitų bendrininkavimo formų. Būtent minėti požymiai pagrindžia paties nusikalstamo suvienijimo egzistavimo pavojingumą visuomenės saugumui ir jo kriminalizavimą kaip atskiro nusikaltimo, kai bet koks dalyvavimas tokios organizacijos veikloje kvalifikuojamas kaip labai sunkus nusikaltimas.
Atsižvelgiant į tai, pritarta apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad prokuroro kasaciniame skunde nurodyti nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, o ne dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje.
Teisėjų kolegija taip pat atmetė nusikalstamų veikų organizatoriais pripažintų dviejų nuteistųjų gynėjų kasacinių skundų argumentus dėl pernelyg griežtų šiems nuteistiesiems paskirtų bausmių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nepaisant ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso, atsižvelgiant į minėtų nuteistųjų organizuotų nusikaltimų sunkumą ir didelį skaičių, jų vaidmenį organizuojant šiuos nusikaltimus, jiems paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės yra tinkamai individualizuotos ir nepažeidžia proporcingumo bei teisingumo principų.
Taip pat atmesti nuteistųjų (buvusių muitinės pareigūnų) argumentai, kad jie nepagrįstai nuteisti už kontrabandos nusikaltimus. Pripažinta, kad kyšį priėmęs muitinės pareigūnas, įsipareigojantis kontrabandą organizuojantiems ir tarpininkaujantiems asmenims neatlikti detalaus krovinio tikrinimo ar kitaip veikti ar neveikti šių asmenų interesais, tokiais savo veiksmais šalina kliūtį vykdyti kontrabandą, mažina neteisėtai gabenamo krovinio suradimo riziką ir taip palengvina šios nusikalstamos veikos padarymą. Todėl tokios veikos pagrįstai kvalifikuojamos ne tik kaip nusikalstamos veikos valstybės tarnybai, bet ir kaip padėjimas vykdyti kontrabandos nusikaltimus.
Teisėjų kolegija taip pat pritarė išvadai, kad muitinės pareigūnai nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotomis grupėmis su kitais kontrabandą organizavusiais ir vykdžiusiais asmenimis.
Ne viename paduotame kasaciniame skunde buvo ginčijamas byloje iš nuteistųjų priteistas muitinės civilinis ieškinys dėl valstybei padarytos žalos (nesumokėtų muitų, importo PVM ir akcizų) neteisėtai įvežus į Bendrijos muitų teritoriją cigarečių krovinius. Teisėjų kolegija pripažino, kad teismai pagrįstai vadovavosi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatomis ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistųjų skola muitinei nelaikytina išnykusia, todėl Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys šiuo pagrindu negalėjo būti atmestas.
Teisėjų kolegija taip pat atmetė kasacinių skundų argumentus, kad muitinės civilinis ieškinys neturėjo būti tenkinamas, nes paduotas praleidus civilinio ieškinio senaties terminą. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, teisėjų kolegija konstatavo, kad Vilniaus teritorinė muitinė, pareikšdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, vykstant didelės apimties ikiteisminiam tyrimui dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų terminų ieškiniui pareikšti. Pritarta ir teismų išvadai, kad nuteistieji, pripažinti kaltais dėl dalyvavimo atskiruose bylos epizoduose įvežant cigaretes į Bendrijos muitų teritoriją, už padarytą žalą atsako solidariai.
Kartu teisėjų kolegija nustatė, kad kai kuriais atvejais sprendimas išieškoti iš nuteistųjų konfiskuotino turto (vilkikų ir puspriekabių) vertę neatitiko įstatyme nustatytos būtinos sąlygos. Nutartyje pakartota kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
Šiame kontekste nutartyje pasisakyta, jog nepritartina tokioms praktikoms, kai turto vertė konfiskuojama todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan. Tokie sprendimai neatitinka turto (šiuo atveju – nusikalstamos veikos priemonės) konfiskavimo prevencinės paskirties, t. y. užtikrinant, kad atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota nusikalstamais tikslais.
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad keliuose bylos epizoduose transporto priemonės turėjo būti konfiskuotos natūra, bet to nebuvo padaryta dėl neaiškių priežasčių, tokią situaciją vertino nuteistųjų naudai ir kai kurių transporto priemonių verčių išieškojimą iš nuteistųjų pripažino neatitinkančiu būtinų įstatymo nustatytų sąlygų.
Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, iš dalies tenkinusi dviejų nuteistųjų gynėjų kasacinius skundus, pakeitė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumų išieškojimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
