Kaip rašoma Lietuvos Respublikos prokuratūros pranešime, ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti visas tragiško įvykio aplinkybes ir nustatyti avariją lėmusią priežastį. 2022 m. gruodžio 28 dieną gautoje Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus saugos tyrimo ataskaitoje pateikiamos organizacinės ir techninės avarijos priežastys.
Pagal visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pagrindinė tragiškos avarijos priežastis yra ta, jog pilotai prarado lėktuvo valdymo kontrolę lėktuvo varikliams vienam po kito praradus galią. Įrodyta, jog abiejų lėktuvo variklių galia buvo prarasta dėl degalų trūkumo, kurį nulėmė netinkamas degalų sąnaudų valdymas ir netinkamai veikianti degalų kiekio matavimo sistema.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad minėta dieną buvo atlikti du skrydžiai šiuo lėktuvu. Jau pirmojo skrydžio metu sugedo važiuoklės išleidimo mechanizmas, važiuoklė buvo išleista avariniu būdu, tačiau įgula, neįvertinusi, kad skrendant iškleista važiuokle padidėja degalų sąnaudos, priėmė sprendimą tarp skrydžių degalų nepasipildyti, bet vykdyti skrydžius toliau.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkus visus duomenis ir išvadas nustatyta, kad vykdant antrą tos dienos skrydį pasibaigė lėktuvo degalai, abu varikliai prarado galią, o įgula nesugebėjo suvaldyti lėktuvo ir šis nukrito. Šios aplinkybės įrodo, kad pagrindinė šios oro eismo avarijos priežastis buvo lėktuvo įgulos vado aplaidumas – savalaikis nepapildymas lėktuvo degalais, rizikingas skrydžio tęsimas esant minimaliems degalų likučiams, todėl lėktuvui atliekant kilimą pasibaigė lėktuvo degalai.
Kadangi šios avarijos metu įgulos vadas žuvo, priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti.
