Milijonus skolingas profesorius įvaldė penėjimo pažadais meną: patikėjo net patyrę verslininkai

Kaip įrodymą, kad neblefuoja, 83 metų habilituotas technologijos mokslų daktaras J.Gecevičius prieš kelias savaites pateikė jam rašytą vienos Lietuvos įmonės raštą, jog už intelektinės nuosavybės perdavimą iki gruodžio 24 dienos jam bus pervesti beveik 24 milijonai eurų.

Panašiai šis mokslininkas jau daug metų kalba ir daugybei savo kreditorių, nurodydamas konkrečias datas, kai į jo sąskaitą įplauks milijonai.

Atrodo, kaip galima nepasitikėti profesoriumi, daugiau kaip 300 išradimų autoriumi, nusipelniusiu Lietuvos išradėju, kuris iš pirmo žvilgsnio sudaro be galo inteligentiško ir patikimo žmogaus įspūdį?

Bet J.Gecevičiaus skleidžiamomis idėjomis patikėję verslininkai liko be nieko – be inovacijų, įrenginių, pinigų. Profesoriui paskolintų pinigų negali atgauti ir artimi giminaičiai, ir žinomi mokslininkai. Ne vienas jų, įtardamas skolininką sukčiavimu, kreipėsi į teisėsaugą, tačiau visi kaltinimai nuo garsaus išradėjo nubėga lyg vanduo nuo žąsies.

Nors J.Gecevičių slegia milijoninės skolos, pareigūnų nuomone, tai – jo ir kreditorių civiliniai santykiai.

Viena pirmųjų bendrovių, ypač skaudžiai nukentėjusių nuo profesoriaus peršamų projektų, buvo Marijampolės koncernas „Alga“.

Kai J.Gecevičius pirmą kartą atvyko į koncerną ir ėmė pasakoti, koks rožėmis klotas kelias laukia verslininkų, jei tik jie pradės bendradarbiauti, ne vienas patikėjo, kad laukia milijoninis pelnas.

Ir mokslininko pasakojimas atrodė daugiau nei įtikinamas – pasiremdamas skaičiais ir faktais, demonstruodamas skaidres ir maketus J.Gecevičius dėstė, kad įdiegus jo sukurtą robotizuotą gamybos liniją bus galima pagaminti tūkstančius ekologiškų konteinerių, kurių esą laukia nesulaukia Suomijos verslininkai, pasirengę plačiai atverti pinigines.

Kad būtų dar įtikinamiau, profesorius į koncerną atsivežė ir kaip būsimą konteinerių pirkėją iš Suomijos pristatė vyriškį.

Jis taip pat ėmė sklandžiai pasakoti, kad Suomijai labai reikalingi ekologiški konteineriai, ir įkalbinėjo bendradarbiauti su J.Gecevičiumi.

Esą tuomet Marijampolės verslininkai bus pajėgūs užimti didelę dalį jo šalies rinkos. O ir pats suomis tvirtino esąs pasirengęs per metus nupirkti 2 tūkstančius koncerno pagamintų konteinerių.

Klausydamiesi tokių kalbų Marijampolės įmonės vadovai trynė rankomis ir jau mintyse skaičiavo būsimą pelną.

Net nelaukdami, kol bus pradėtas projektas, marijampoliečiai investavo 210 tūkstančių eurų, kad būsimam verslui paruoštų patalpas, – į J.Gecevičiaus nurodytą vietą nutiesė galingą elektros kabelį, dujų vamzdžius, iš esmės rekonstravo statinį, kuriame turėjo veikti konteinerių gamybos linija.

Marijampoliečiai taip pasitikėjo profesoriumi, kad net nepasidomėjo, kokia jo ir jo įmonės finansinė padėtis. O tuo metu ir pats J.Gecevičius, ir jo bendrovė GTV jau turėjo skolų.

Netrukus buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią koncernas įsipareigojo beveik milijonu eurų finansuoti J.Gecevičiaus įmonę GTV, kuri turėjo per gana trumpą laiką suprojektuoti ir įrengti konteinerių gamybos liniją.

Pirmieji pinigai – beveik 190 tūkstančių eurų (tuo metu Lietuvoje dar funkcionavo litai, tačiau čia ir kitur jų sumos buvo perskaičiuotos į eurus. – Red.) – už projektavimo darbus į bendrovės GTV sąskaitą buvo pervesti 2012 metų liepą.

Tačiau profesoriaus įmonė beveik visus šiuos pinigus ištaškė į kairę ir į dešinę – mokėjo palūkanas kreditoriams, lizingo bendrovėms. Didžioji dalis gautų pinigų – 99 tūkstančiai eurų – buvo pervesti į asmeninę J.Gecevičiaus sąskaitą. Dar 15 tūkstančių eurų buvo išgryninti ir nežinia kur išleisti.

Nors beveik jokie projektavimo darbai nebuvo atliekami, J.Gecevičius koncerno vadovus migdė kalbomis, kad viskas vyksta pagal planą.

„Jis nuolat organizuodavo susirinkimus, demonstravo esą baigiamus projektus, rodė, kurioje vietoje koks įrenginys stovės.

Niekam nekilo abejonių, ar tikrai projektavimo darbai vyksta“, – prisiminė buvę koncerno darbuotojai.

Vaizdžiai pasakodamas apie sklandžiai vykstančius projektavimo darbus J.Gecevičius ėmė prašyti, kad koncernas išmokėtų ir antrą pagal sutartį numatyto avanso dalį, – aiškino norintis kuo greičiau paleisti liniją.

Net nematę brėžinių „Algos“ vadovai 2012 metų pabaigoje pervedė dar apie 190 tūkstančių eurų. Ir šį kartą didžioji dalis jų buvo išleista ne linijai gaminti, bet skoloms ir palūkanoms sumokėti.

„Gavęs pinigus J.Gecevičius vis rečiau ėmė rodytis koncerne ir beveik nieko nepasakojo apie darbus. Jau tuomet man ėmė kirbėti mintis, ar nebus tai iš anksto apgalvotas gudrus sukčiavimo planas“, – sakė tuometis koncerno generalinis direktorius Irmantas Urbonas.

Negaudami informacijos koncerno vadovai patys ėmė domėtis, kas iš tiesų vyksta, tačiau kelis kartus nuvažiavę į Kauną pas J.Gecevičių jokių atsakymų neišgirdo. Profesorius išsisukinėjo, aiškino, kad linijos gamyba perkelta į kitą vietą, kad pats neturi laiko nuvežti ir aprodyti.

Tik po didelių pastangų pavyko mokslininką pasikviesti į Marijampolę. Prispaustas profesorius prisipažino, kad neturi pinigų atsiskaityti su subrangovais, ir vėl ėmė prašyti papildomai pervesti didelę sumą.

„Tuoj tuoj į mano sąskaitą iš tarptautinių projektų įplauks keliasdešimt milijonų ir viską išlyginsiu“, – taip esą žadėjo J.Gecevičius.

Bet „Algos“ vadovai šiuo mokslininku jau nebepasitikėjo.

„Supratau, kad J.Gecevičius iš koncerno gautų pinigų nepanaudojo projektavimo darbams, o linijos gamyba net nebuvo pradėta“, – sakė I.Urbonas.

Tuomet „Algos“ vadovas pats ėmė susitikinėti su pagrindiniais subrangovais, turėjusiais atlikti J.Gecevičiaus užsakymus. Paaiškėjo, kad jie iš profesoriaus įmonės arba visai negavo pinigų, arba tik jų dalį.

Nuvykę į Panevėžio bendrovę „Aumeta“, kuri pagal J.Gecevičiaus užsakymą turėjo pagaminti suvirinimo stalus, marijampoliečiai pamatė liūdną vaizdą – vienas stalas net nebuvo pradėtas gaminti, o kito gamyba nutraukta, nes įmonė GTV nepervedė žadėtų pinigų.

Bandydamas išgelbėti žlungantį projektą koncernas pats „Aumetai“ ir kitiems subrangovams pervedė papildomai dar 300 tūkstančių eurų, kuriuos pagal sutartį turėjo sumokėti J.Gecevičius.

Tačiau išgelbėti projekto nepavyko. Kauniečio mokslininko įmonė taip ir nepagamino išreklamuotos linijos. Tik kai kurios jos dalys buvo perduotos koncernui.

Patyrusi beveik milijono eurų nuostolį koncerno vadovybė dėl J.Gecevičiaus veiksmų kreipėsi į prokuratūrą. Jam buvo pateikti kaltinimai iššvaisčius svetimą – „Algos“ – turtą.

2017 metais bylą nagrinėjant Marijampolės apylinkės teisme kaltės nepripažinęs J.Gecevičius pasakė ugningą kalbą.

„Taip, mes neįvykdėme sutarties, tačiau buvo iškilusi ekstremali situacija. O mano sukurta linija yra unikali, neturi jokių analogų, panašios linijos nėra nė vienoje iš 132 Europos Sąjungos gamyklų“, – aiškino profesorius. Kaltinamasis teigė, kad būtent dėl linijos unikalumo ir nepavyko apskaičiuoti, kiek tiksliai ji gali kainuoti.

Nepaisydamas ugningų mokslininko kalbų teismas pripažino jį kaltu ir skyrė 7 tūkstančių eurų baudą.

Šis nuosprendis buvo apskųstas. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai, ir J.Gecevičių išteisino.

2019 metais galutinį tašką byloje padėjo Aukščiausiasis teismas, palikęs galioti Kauno apygardos teismo sprendimą.

Vos tik teismas J.Gecevičių išteisino ir panaikino turto areštą, buvo paskelbtos „Danske“ bankui įkeisto 650 kvadratinių metrų ploto profesoriaus namo Vilijampolėje varžytynės.

Šį pastatą kartu su 12 arų sklypu beveik tris kartus pigiau negu rinkos kaina – už 116 tūkstančių eurų – nusipirko J.Gecevičiaus vaikų Tado ir Vytauto įmonės „TG technika“ bei „Baltimark“. Iš gautų pinigų 80 tūkstančių eurų atiteko bankui, likusieji 36 tūkstančiai buvo proporcingai padalyti daugybei mokslininko kreditorių.

Nors oficialiai pastatas atiteko profesoriaus vaikams, ten toliau šeimininkavo tėvas.

Po šių varžytynių J.Gecevičius atsikratė paskutinio savo turėto nekilnojamojo turto, mat jo pastatytas 530 kvadratinių metrų ploto namas prestižinėje Žaliakalnio vietoje dar 2008 metais buvo perrašytas žmonai.

Tuo metu, kai koncernas „Alga“ kovojo dėl savo prarastų pinigų, į profesoriaus spąstus pakliuvo dar kelios garsios bendrovės. Schema buvo standartinė – pasinaudodamas garbiais titulais ir moksliniu vardu J.Gecevičius pasiūlydavo sukurti ir pagaminti įvairias technologines naujoves. Avansu buvo išprašomi pinigai, tačiau taip nieko ir nepadaroma arba įrenginių kokybė nuvildavo užsakovus.

Į tokius spąstus pakliuvo visoje Europoje žinoma įmonė „Norvelita“. Šiai bendrovei profesorius pasiūlė sukurti ir pagaminti automatizuotą pakavimo liniją. Už būsimus darbus bendrovė pervedė beveik 250 tūkstančių eurų. J.Gecevičiaus įmonė iš tiesų liniją pagamino, tačiau ji iki šiol nėra naudojama.

Profesorius dėl to „Norvelitos“ darbuotojus apkaltino kompetencijos stoka.

J.Gecevičius papasakojo, kad linija buvo sėkmingai išbandyta, tačiau kai atėjo perdavimo momentas, „Norvelitos“ savininkas Jordanas Kenstavičius neva pareiškė: „Linijos nepriimsime, nes ji per sudėtinga mūsų cecho vadovei.“

„Tuomet paklausiau, koks šios cecho vadovės išsilavinimas. Man buvo paaiškinta, kad ji baigusi siuvimo profesinę mokyklą ir į įmonę atėjo tiesiai iš siuvyklos. Tuomet man viskas tapo aišku“, – sakė J.Gecevičius.

Tačiau „Norvelitos“ atstovai tokius profesoriaus žodžius pavadino fantazijomis.

„Mūsų įmonėje įdiegti moderniausi žuvies perdirbimo įrenginiai ir technologinės linijos, kurias prižiūri kvalifikuoti Techninio skyriaus darbuotojai, bet kai nepavyksta pagaminti stabilios įrangos, galima bet ką fantazuoti“, – sakė įmonės atstovai.

„Norvelitos“ atstovai teigė, kad profesoriaus pagaminta linija net nebuvo pradėta dirbti, nes ji neatitiko žadėto našumo, nebuvo pasiektas darbo stabilumas ir kokybė.

O neįvykdęs sutartinių įsipareigojimų profesorius nekart raštiškai deklaravo, kad turi gauti pinigų ir skolą grąžins, tačiau tai taip ir liko pažadais.

Kad tuoj tuoj į jo sąskaitą turi įkristi milijonai, J.Gecevičius suokė ne vienam savo kreditoriui. Net kelerius metus tokiomis pasakomis buvo migdomi bendrovės „Verdigo“, kuriai profesorius skolingas 80 tūkstančių eurų, vadovai.

Dar 2016 metais, kai buvo skolinami pinigai, J.Gecevičius kaip garantiją pateikė sutartį su Lenkijos įmone „Ecolette“, kuri esą turi pervesti 600 tūkstančių eurų avansą. Iš šių pinigų buvo žadama grąžinti skolą „Verdigo“.

Bet greitai paaiškėjo, kad lenkų įmonė negavo Europos Sąjungos paramos.

Vėliau buvo pateikta sutartis su Rusijos įmone „Balteks“, kuri neva turėjo pervesti 5 milijonus eurų. Tačiau vėl nutiko nelaimė – projektas pateko į sankcionuotų projektų sąrašą ir lėšos užsienio banke buvo įšaldytos.

Bet rusai esą turi greitai gauti pinigų iš kitur ir juos perves.

Dar vėliau buvo pateikta sutartis su Nyderlandų įmone, kuri esą taip pat turi pervesti milijoninį avansą.

„Profesorius taip įtikinamai, su inteligentiškomis manieromis pasakojo apie šiuos savo milijoninius projektus, jog negalėjau net įtarti, kad jis meluoja.

Po pokalbio pasijusdavau toks menkas su savo keliasdešimt tūkstančių, kai tuoj turi ateiti dešimtys ir šimtai milijonų, todėl kantriai laukiau pinigų.

Tačiau metai bėgo, o bendrovė sulaukdavo tik simbolinių pervedimų. Kelis šimtus eurų pervedė net ne profesorius, o iš savo asmeninių santaupų J.Gecevičiaus genialumu įtikėjusi padėjėja“, – pasakojo „Verdigo“ direktorius Romualdas Maškė.

Galiausiai J.Gecevičius pateikė projektą, kad Šveicarijos kompanija „Finmaksus“, turinti savo banką, investuos lėšas ir Kaune statys gamyklą, kuri pagal profesoriaus sukurtas technologijas gamins lavašų suktinukus.

Tačiau šis fantastika dvelkiantis projektas sukėlė „Verdigo“ direktoriui įtarimų ir jis pasisamdė advokatų kontorą, kad būtų patikrinta informacija.

Advokatai išsiaiškino, kad J.Gecevičiaus minimos šveicarų kompanijos registre išvis nėra.

Paaiškėjo, kad ir kitos milijonus esą turėjusios pervesti Lietuvos ir užsienio bendrovės arba neegzistuoja, arba vos suduria galą su galu. Pavyzdžiui, beveik 6 milijonus eurų neva turėjusios pervesti Rusijos įmonės „Balteks“ įstatinis kapitalas – 288 eurai.

Pastaruoju metu profesorius ėmė įtikinėti, kad viena Kipro kompanija per veiklos beveik nevykdančią Lietuvos bendrovę jam turi pervesti 24 milijonus eurų.

Šis projektas sukėlė įtarimų, kad taip gali būti plaunami pinigai. Advokatai kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), tačiau ji pareiškimo netgi nenagrinėjo.

„Verdigo“ net kelis kartus kreipėsi į įvairias teisėsaugos institucijas prašydama, kad J.Gecevičiaus atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl sukčiavimo, tačiau pareigūnai įžvelgdavo tik civilinius santykius.

Viename dar 2020 m. pabaigoje rašytų pareiškimų FNTT R.Maškė teigė, jog siekdamas išvilioti pinigus J.Gecevičius specialiai suklaidina būsimus kreditorius aiškindamas, kad iš įvairių projektų artimiausiu metu gaus dideles sumas ir grąžins skolas.

„Galime pagrįstai įtarti, jog J.Gecevičius naudoja apgaulę savo kreditorių atžvilgiu imituodamas, kad vykdo veiklą, maskuodamas ją tariamomis sutartimis, dėl kurių kyla abejonių, ar jos nėra suklastotos. J.Gecevičius, turintis kelis mokslo laipsnius, prisistato kaip garbingas ir doras pilietis, demonstruoja gautus įvertinimus, dėl to lengviau piktnaudžiauti kreditorių pasitikėjimu“, – teigė „Verdigo“ vadovas prašydamas pradėti profesoriaus atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Tačiau FNTT ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Tyrėjams pakako profesoriaus įmonės GTV atsiųsto rašto, kuriame buvo piktinamasi, kad dar 2018 metais dėl Kauno ekonominėje policijoje pradėto ir vėliau nutraukto ikiteisminio tyrimo viena kelis milijonus turėjusi pervesti bendrovė sustabdė įsipareigojimus.

Rašte taip pat teigiama, kad šiuo metu yra pasirašyta 320 mln. eurų vertės sutartis su Vilniaus bendrove „Androna“, o J.Gecevičius yra projekto autorius, vadovas ir generalinis vykdytojas. Pirmoji 7 milijonų eurų įmoka esą turi būti gauta 2021 metų kovą.

J.Gecevičius tyrėjams pateikė ir „Andronos“ raštą, kuriame patvirtinama, kad sutartis su GTV iš tiesų pasirašyta. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad „Andronos“ direktorius Olegas Sičiovas išvykęs į verslo kelionę, todėl negali atvykti į apklausą.

Pasiremdami J.Gecevičiaus pateiktais dokumentais FNTT tyrėjai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareigūnams neužkliuvo tai, kad esą daugiau kaip 300 milijonų eurų vertės sutartį pasirašiusi ir 7 milijonus eurų pažadėjusi pervesti „Androna“ dirba nuostolingai, o jos įstatinis kapitalas nesiekia nė 3 tūkstančių eurų.

FNTT tyrėjo sprendimą atsisakyti J.Gecevičiui iškelti baudžiamąją bylą „Verdigo“ teisininkai apskundė, tačiau visose instancijose atsimušė į sieną. Skundus atmetė tiek prokuroras, tiek teismai.

Kauno apylinkės teismo teisėja Vilma Tamošaitienė savo nutartyje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pasirėmė bendrovės „Androna“ raštu, jog bus sumokėtos milijoninės sumos, ir konstatavo, kad profesorius neklaidino kreditorių.

Teisėjai netgi kilo abejonių, ar apskritai „Verdigo“ elgėsi sąžiningai prašydama profesoriaus atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą: „Nepritartina tokiai praktikai, kai civilinių sandorių šalys, siekiančios pelno ir tuo tikslu vystančios tarpusavio santykius, nesutarimus ir tarpusavio įsipareigojimų vykdymą ar nevykdymą siekia aiškintis baudžiamojo proceso pagalba.“

Apie 75 tūkstančius eurų profesorius skolingas ir Kauno bendrovei „Maridana“ bei jos vadovui ir savininkui Rimvydui Dagiui.

„Mes su juo bendradarbiavome gal nuo 1997 metų. Jo bendrovė GTV darė brėžinius, rengė projektus, o mes gaminome gaminius. Padarydavome – atsiskaitydavo. Kartais pasitaikydavo skolų, bet padengdavo.

Paskui pasipylė melas ir išsisukinėjimai“, – pasakojo R.Dagys.

Nors GTV buvo prasiskolinusi nemažą sumą „Maridanai“, J.Gecevičius sugebėjo dar apie 10 tūkstančių eurų išvilioti ir asmeniškai iš jos vadovo.

„Mokėjo jis prikalbinti, gražiai suokė. Dievagojosi, kad pardavė savo intelektinę nuosavybę, kad netrukus pinigai atsiras. Būdavo, skambina: „Jau pinigai kišenėje, jau vežu“, tačiau taip nieko ir neatvežė“, – kalbėjo R.Dagys.

Neseniai „Maridanos“ vadovas gavo laišką, jog bankrutuoja J.Gecevičiaus bendrovė GTV, kuri esą buvo sudariusi milijonines sutartis. Tuo metu asmeniškai iš profesoriaus nėra ko paimti.

„Antstolis kartais perveda juokingas sumas – 14, 15 eurų. Paskaičiavau, kad turi praeiti 150 metų, kol atgausiu skolą“, – guodėsi R.Dagys.

Verslininkas teigė per kelerius metus veltui iššvaistęs daugybę laiko, bet taip nieko ir nepešęs.

„Bandžiau atgauti skolą ir su policija, ir su teisininkais, ir su antstoliais.

Manau, jis taip susitvarkė, taip sustumdė savo turtus, kad savo vardu nieko neturi, bet tebegyvena ten, kur gyveno, sėdi tame pačiame kabinete, kur ir sėdėjo“, – sakė R.Dagys.

Nors dėl profesoriaus daugiausia nuostolių patyrė didelės įmonės, nukentėjo ir daug eilinių žmonių, iš kurių J.Gecevičius skolinosi įvairias sumas.

Po keliasdešimt tūkstančių eurų prarado mokslininkai (tarp jų Seimo narės Vilijos Targamadzės brolis mokslų daktaras Aleksandras Targamadzė), verslininkai, net artimi giminaičiai.

„Jo intelektas pasiklydo tarp mokslo ir verslo. Prasiskolino, susipainiojo pažaduose ir planuose, neteko autoriteto.

Be galo pasitikėjau juo, nors mūsų tyrimo sritys buvo skirtingos. Bet dabar mūsų santykius temdo skola.

Bandau ją atgauti, tačiau netikiu, kad pasiseks. Antstoliai man perveda kažkokią jo pensijos dalį, bet tai – centai“, – sakė nenorėjęs savo pavardės minėti 60 tūkstančių eurų J.Gecevičiui paskolinęs profesorius.

Šis mokslininkas tvirtino prieš duodamas pinigus žinojęs, kad J.Gecevičiaus finansinė padėtis sunki: „Bet norėjau žmogui padėti. Nepasisekė.

Man tai bus gera pamoka.“

Tarp apgautųjų – ir profesoriaus giminaičiai. Iš Panevėžyje gyvenančio žmonos brolio sūnaus J.Gecevičius trims mėnesiams pasiskolino 30 tūkstančių eurų.

Vaikinas turėjo susitaupęs pinigų pirmam įnašui butui pirkti, kitus pasiskolino iš draugų.

„Kai prabėgo tie trys mėnesiai, vaikas sulaukė ne pinigų, o tik pažadų. Esą tuoj ateis eurai ir doleriai iš Rusijos, Turkijos, Saudo Arabijos bankų. Paskutinis melas buvo apie laukiančias 360 milijonų eurų investicijas. Jis yra sukčius.

Su sūnumis ketinome kreiptis į prokuratūrą. Išgirdęs tokius planus J.Gecevičius po truputį pradėjo skolą grąžinti“, – pasakojo nukentėjusio vaikino tėvas.

Vyriškis teigė, kad J.Gecevičius seniai galėjo skolą grąžinti, – abu jo sūnūs klestintys verslininkai, jų įmonės generuoja šimtatūkstantinį pelną.

Pasiturinti ir žmona – ji odontologė, turi savo klinikas.

„Sakiau, Juozai, pasiskolink iš savo sūnų milijonierių, grąžink vaikui pinigus, nedaryk giminei gėdos. Tačiau, atrodo, manęs net neklausė“, – porino vyriškis.

„Lietuvos ryto“ žurnalisto paklaustas, kodėl neklauso giminaičio patarimo ir pasiskolinęs iš savo sūnų negrąžina skolų bent artimiausiems žmonėms, J.Gecevičius sausai atsakė: „Antstoliai proporcingai grąžina skolas. Žmonos brolio sūnui sugrąžinau 41,33 procento skolos.“

Profesorius neigė kalbas, kad pasiskolinti milijonai eurų investuojami į sūnų įmones.

„Jokių investicijų į sūnų įmones, kurios pripažintos tarp stipriausių Lietuvoje, niekada nedariau. Kaip ir neinvestavau į žmonos patalpose veikiančią odontologijos kliniką“, – tikino J.Gecevičius.