Tyrimui vadovaujantis prokuroras Kėdainių prokuroras Gintaras Jakštas penktadienį patvirtino naujienų portalui lrytas.lt, jog abu asmenys jau yra nustatyti.
Pasak G. Jakšto, šiedu žmonės nėra benamiai. Dabar aiškinamasi, kada jie buvo dvare, ar lankėsi ten tuo metu, kai įsiplieskė gaisras.
Buvo užklausta telekomunikacijų bendrovės, kur pagal telefonų signalus jie abu buvo nusikaltimo dieną.
Pareigūnus ypač domino šių asmenų buvimo vieta 2022 metų rugsėjo 9-osios paryčiais, kuomet dvarą apėmė liepsnos.
Telekomunikacijų įmonė jau yra pateikusi atsakymus, kurių prokuroras kol kas tyrimo sumetimais kol kas nedetalizavo. Taip pat neatskleidžiama, ar DNR pėdsaką liepsnų suniokotame dvare palikę asmenys pripažįsta savo kaltę.
Sprendimas, ar yra pagrindo jiems reikšti įtarimus, bus priimtas surinkus papildomą informaciją. Už tyčinį padegimą gresia laisvės atėmimas iki 5 metų.
Istorija apaugo įtarimais
Kilus gaisrui, buvo kilę įvairiausių versijų ir spėlionių, kas galėjo įvykdyti visuomenę papiktinusį nusikaltimą – chuliganai, benamiai ar kažkieno užsakymą vykdę asmenys.
Prieš padegimą buvo ruošiama dirva daugiau nei 1000 kvadratinių metrų ploto dvaro privatizavimui – šiuo metu jis priklauso Kėdainių rajono savivaldybei.
XIX amžiaus viduryje atstatyto, neorenesanso stiliaus bruožų turinčio trijų aukštų dvaro rūmai domino ne vieną verslininką. Kriminalistai neatmetė, jog dvaras galėjo būti tyčia padegtas, siekiant sumažinti jo vertę.
Dvaro teritorija su šalia esančiais tvenkiniais galėtų tapti galėtų tapti turizmo traukos vieta, jei atsirastų investuotojas – savivaldybė lėšų kapitaliniam remontui neturi.
Nors degaus skysčio gaisravietė neaptikta, tyrėjų tvirtinimu, akivaizdu, kad gaisra sukėlė pašalinis ugnies šaltinis.
Versiją dėl benamių rankos pareigūnai linkę atmesti, nes trečiame aukšte, kur kilo gaisras, nerasta jokių gultų ar kitų požymių, liudijančių, jog ten buvo įsikūrę nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys.
Saugumu nepasirūpino
Iškart po dvarą suniokojusio gaisro ėmė aiškėti vietos valdžios aplaidumo požymiai. Kultūros paveldo objektas ne tik nebuvo suremontuotas, bet ir nepasirūpinta, kad jis jo prieigos būtų filmuojamos, o teritorija – aptverta.
Dvaras yra nenaudojamas, jo vidus nesutvarkytas, tačiau išorės grožis – išraiškingas fasadas su senoviniais balkonais, langais, skulptūromis ir kitais puošybos elementais turistams palieka didelį įspūdį.
Ugnis įsiplieskė viršutiniame dvaro aukšte – liepsnos smarkiai suniokojo vidų, apgadinta ir išorė. Per gaisrą sukrito 2 ir 3 aukštų perdanga, teko nuardyti apie 220 kvadratinių metų ploto stogo konstrukcijų. Tačiau ugniagesiai suspėjo užkirsti kelią liepsnų išplitimui po visą pastatą.
Apytalaukio dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XV amžiaus, o mūriniai rūmai buvo atstatyti XIX amžiuje.
