Kaip rašoma Lietuvos apeliacinio teismo pranešime, nuteistasis apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti, o nenustačius pagrindo išteisinti – paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Nuteistosios gynėjas prašė pripažinti, kad nuteistoji nebuvo nusikaltimo vykdytoja – ji veikė tik kaip padėjėja, ir skirti jai švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, jog abu nuteistieji buvo nužudymo bendrininkai, todėl nėra pagrindo nuteistą sutuoktinį išteisinti, o sutuoktinės vaidmenį vertinti kaip padėjėjos.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog sutuoktiniai nenorėjo vaiko dėl šeimos finansinių sunkumų, be to, tiek nėštumas, tiek gimdymas sutuoktinių buvo slepiami nuo aplinkinių, viso nėštumo metu nebuvo kreiptasi į medikus dėl konsultacijų, prasidėjus gimdymui nebuvo kviečiama greitoji medicinos pagalba ar savarankiškai vykstama į medicinos įstaigą, greta kitų bylos duomenų patvirtina sutuoktinių bendrą susitarimą atsikratyti nepageidaujamo vaiko.
Taip pat Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad už tiesiogine tyčia padarytą labai sunkų nusikaltimą apygardos teismo nuteistajai paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o nuteistajam skirta mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė yra teisingos ir tinkamai individualizuotos.
Apeliacinio teismo vertinimu, tai, kad nuteistoji prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, taip pat padėjo išaiškinti nusikaltimo aplinkybes ir anksčiau nebuvo teista, nesudaro pagrindo dar labiau sumažinti jai paskirtą minimalią laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat kaip nepagrįsti atmesti ir nuteistojo argumentai, kad jam skirta laisvės atėmimo bausmė neturėtų taip stipriai skirtis nuo sutuoktinei skirtos bausmės.
Nors abu nuteistieji veikė kaip nusikaltimo bendrininkai, tačiau nustatyta, kad būtent sutuoktinis atliko paskutinį veiksmą, galutinai nutraukusį naujagimio gyvybę, be to, nuteistasis, kitaip negu jo sutuoktinė, nesigailėjo dėl to, ką padarė, ikiteisminio tyrimo metu aktyviai stengėsi trukdyti procesui, prašydamas sutuoktinės prisiimti visą kaltę, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą – visa tai leidžia spręsti, kad nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir nuteistojo asmenybės pavojingumui.
Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje įsiteisėja jos paskelbimo dieną, tačiau per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
