Vasario pabaigoje į policiją kreipėsi 75 metų moteris. Ji nurodė, kad sulaukė skambučio iš jos anūku prisistačiusio asmens. Jis verkšleno, kad per avariją sužalojo žmogų ir skubiai reikia 47 tūkst. eurų, tada išsispręs visos problemos.
Susijaudinusi močiutė pasakė, kad namuose neturi tokių pinigų. Tariamas anūkas iškart rado išeitį – ateis netoliese esantis draugas, paims jos banko kortelę ir po to ją grąžins. Atėjusiam vaikinui pensininkė išdavė PIN kodą.
Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad net tris kartus iš sąskaitos buvo bandyta paimti pinigų, tačiau suvedus klaidingą kodą kortelė buvo užblokuota.
Panašaus skambučio birželį sulaukė 66 metų moteris. Neva skambinęs sūnus, kuris gyvena Vokietijoje, padarė avariją ir reikia sumokėti 2 tūkst. eurų.
Pas moterį atėjęs esą Vokietijos konsulato Lietuvoje darbuotojas paėmė pinigus ir žadėjo juos perduoti moters sūnui. Policininkams ir prokurorams pavyko nustatyti abiejų moterų apgavikus.
Gauta duomenų, kad joms skambino ne kartą už sukčiavimą teistas 41 metų klaipėdietis. Jam ir vėl pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų.
Dėl tos pačios priežasties teismo slenksčius mins pora metų jaunesnis klaipėdietis. Abu jie dabar atlieka laisvės atėmimo bausmes. Į kaltinamųjų suolą sės ir kitas jų bendrininkas – 22 metų vyras.
Išplaukė milijonai
Pirmąjį šių metų pusmetį sukčiai iš gyventojų išviliojo 6,4 mln. eurų, užfiksuota kone 4 tūkst. sukčiavimo atvejų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) ataskaita.
Beveik pusė visų incidentų ir trečdalis visų nuostolių susiję su sukčiavimo kategorija „phishing“ – tai atvejai, kai bandoma išvilioti pinigus ar duomenis suklastotais trumpaisiais pranešimais (SMS) arba elektroniniais laiškais.
Vien šiuo būdu per pirmąjį pusmetį iš gyventojų sukčiai išviliojo arti 2 mln. eurų.
Kitas finansiškai skaudus sukčiavimo tipas – susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas. Per pusmetį užfiksuoti vos 35 šio sukčiavimo atvejai, tačiau padaryta santykinai milžiniška žala – išviliota net 1,2 mln. eurų.
Sukčiai į įprastų sąskaitų srautą įmaišo fiktyvių sąskaitų už įprastas prekes ar paslaugas. Jose nurodomos sukčių banko sąskaitos ir mokėjimai dažniausiai negrįžtamai iškeliauja sukčiams.
Daugiau nei 900 tūkst. eurų buvo išviliota investicinio sukčiavimo būdu, kai gyventojai kviečiami investuoti su didele grąža, per 700 tūkst. eurų – iš apsiperkančių internete prašant sumokėti už netikras prekes.
Telefoniniai sukčiai taip pat išviliojo apie milijoną eurų avansinio sukčiavimo būdais.
