Šiemet per 11 mėnesių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) prižiūrimoje teritorijoje iš viso užfiksuota 7200 nusikalstamų veikų, pernai tuo pat metu – 7004.
Viena geresnių tendencijų – turto sunaikinimo ar sugadinimo sumažėjo nuo 338 iki 304 atvejų, plėšimų – nuo 53 iki 46, o automobilių dalių vagysčių kritimas siekė net 22 proc. – šiemet jų užfiksuota 475.
Pasak Kauno AVPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininko Aleksejaus Gubenkos, itin svarbu, kad šiemet net 26 proc. sumažėjo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – nuo 349 iki 259.
– Kokie nusikaltimai nuosavybei kelia daugiausia rūpesčių policijos pareigūnams? – Laikinoji sostinė“ pasiteiravo A.Gubenkos.
– Didžiąją jų dalį sudaro vagystės ir sukčiavimas. Jų skaičius ir toliau didėja, atskleisti tokius nusikaltimus nėra paprasta.
Vagysčių skaičius išlieka didelis, o šiemet jis padidėjo nuo 1914 iki 2155. Pokyčius daugiausia lėmė vagysčių prekybos centruose ir degalinėse padidėjimas.
Galima spėti, kad tai lėmė infliacija – smarkiai pabrangę degalai bei maisto produktai, kitos kasdieniam vartojimui skirtos prekės.
Vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas padaugėjo nuo 157 iki 173, turto pasisavinimo – nuo 50 iki 66.
Stebime labai išaugusį neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo atvejų kilimą. Tokių nusikaltimų padaugėjo nuo 77 iki 106.
Sukčiavimas keliasi į elektroninę erdvę ir ji tampa nusikaltimo įrankiu.
Gyventojai vis dar mulkinami istorijomis apie bėdoje atsidūrusius artimuosius, gajūs vadinamieji romantiniai nusikaltimai, kai įsimylima užjūrio garsenybė ar garsus aktorius, tariamai paveldėję pasakiškus turtus.
Gyventojai elektroniniu paštu gauna neva iš banko atsiųstų nuorodų, kuriose siūloma investuoti į kriptovaliutas per fiktyvias interneto svetaines.
Tokiu būdu sukuriamas įspūdis, kad sėdint ir nieko nedarant pajamos be paliovos didėja ir didėja. Turbūt kaskart tokioje situacijoje vertėtų prisiminti pagrindinę taisyklę, kad pinigai iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta.
– Kaip galima padėti gyventojams nepakliūti į tokius spąstus?
– Pagelbėja budrumas, bendravimas šeimoje, bendras raštingumas. Dažnai užkimba vieniši žmonės, kurie yra patyrę gyvenime netektį ir bando surasti antrąją pusę.
Giminaičiais prisistačiusiems apgavikams skubama pervesti prašomus pinigus, užuot pabandžius kitais kanalais patikrinti gautą informaciją.
Reikėtų neužmiršti požymių, padedančių neužkibti už sukčių kabliuko, – elektroniniai laiškai dažniausiai būna surašyti pasinaudojant interneto vertėju ir su gausybe gramatinių klaidų.
Kol žmogus turi pinigus savo sąskaitoje, jis gali kontroliuoti situaciją, o kai juos perveda apgavikams, jau gali būti ir per vėlu, nes ne visada bankas spėja užblokuoti lėšas.
Nevertėtų užmiršti ir smulkesnių sukčiavimo formų – naudotų daiktų prekybos, apsikeitimo platformose pateiktų pasiūlymų. Pigiu pirkiniu susigundę žmonės išsiunčia avansą arba visą prašomą sumą, nors tą pačią siūlomo gaminio nuotrauką galima išvysti net keliuose skelbimuose.
– Kaip atrodo klasikinės vagystės iš butų ar automobilių, kokias schemas taiko nusikaltėliai?
– Automobilių detalių vagystės dažniausiai būna brutalios – tiesiog išdaužomas transporto priemonės langas ir plėšiamas vairas, žibintai, saugos pagalvės, multimedijos sistema. Kartais net kelios eurų monetos prie pavarų svirties arba tuščias kompiuterio krepšys tampa vagių taikiniu.
Daugiabučių laiptinėse nusikaltėliai kartais tiesiog ieško neužrakintų durų ir griebia koridoriuje paliktus daiktus. Naujos statybos kotedžuose ir namuose dažniausiai laužiami plastikiniai terasos pusės langai arba durys, kurie nėra labai tvirti ir atsparūs. Įgudusiam įsilaužėliui pakliūti į vidų rimtų kliūčių nekyla.
Tokiais atvejais labai praverčia budrūs kaimynai, vaizdo kameros. Bendraudami su savivaldybės atstovais prašome įrengti daugiau apšvietimo.
Metų pabaiga yra kelionių, atostogų metas. Reikėtų neužmiršti išvykstant būste įjungti signalizacijos ir patikrinti, ar ji tikrai veikia. Autonominėse apsaugos sistemose būna pasenę akumuliatoriai, kurie neatlieka funkcijos.
– Koks grobis dažniausiai domina įsibrovėlius į gyventojų namus?
– Klasika – grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai, toliau rikiuojasi elektronikos prietaisai: televizoriai, nešiojamieji kompiuteriai, garso kolonėlės.
– Kokie nusikaltimai nuosavybei Kauno krašte išnyko arba baigia išnykti?
– Turto prievartavimas eina į užmarštį – šiemet turbūt neužfiksavome nė vieno atvejo.
Vienu metu fiksavome nemažai gyvulių vagysčių, o dabar jų taip pat neliko. Galbūt pokyčius lėmė aplinkybė, kad žmonės mažiau jų laiko.
Vis pasirodo užsieniečių iš pietinių Europos kraštų, kurie atvyksta į Lietuvą tikrai ne turistiniais tikslais, – jie sustoja pakelėse, siūlo pirkti neva auksinių papuošalų, nes prireikė pinigų degalams, prekiauja „stebuklingais“ virtuvės įrankiais, puodais, šmirinėja parduotuvėse, sandėliuose, kur dairosi pačiupti telefonų, planšečių.
Norėčiau paprašyti, kad kauniečiai per šventes liktų itin budrūs ir visais atvejais dėl nusikaltimų kreiptųsi į policijos pareigūnus.
