Kaip rašoma teismo pranešime, byloje nustatyta, kad teistas 52 metų klaipėdietis namo, kuriame pats gyveno, laiptinėje persekiodamas nukentėjusįjį, jam į įvairias kūno vietas ir į gyvybiškai svarbų organą – galvą – sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nenustatytu kietu buku daiktu ir ne mažiau kaip devynis kartus dūrė nenustatytu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Dėl padarytų sužalojimų buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kūnas.
Vyras nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis aktyviai priešinosi dengdamasis rankomis, metė į užpuoliką savo rankinę su nešiojamuoju kompiuteriu ir pabėgo nuo smurtautojo į savo butą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teigė, kad iš savo buto išėjęs nebuvo, nukentėjusiojo nepažįsta ir nieko nesužalojo. Apklausos metu vyrui pradėjus kalbėti neadekvačius dalykus apklausa buvo nutraukta, jam paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.
Apygardos teismas konstatavo, kad vyras dėl jam diagnozuoto psichikos sutrikimo negali stoti prieš teismą ir duoti paaiškinimų, tačiau tai, kad būtent jis pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį, patvirtina byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados. Teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akte konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu kaltinamasis sirgo psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, jam rekomenduotas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės akte padarytas išvadas dėl kaltinamojo psichologinės, psichiatrinės sveikatos būklės, jo gebėjimo suvokti ir valdyti savo veiksmus tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu ekspertės patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį būdamas nepakaltinamas.
Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad žalos, padarytos nepakaltinamo asmens veika, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma pakaltinamo asmens padaryta nusikalstama veika. Tuo tarpu baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas baudžiamajame procese.
Apygardos teismo nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
