Pernai spalį vienas Kretingoje vakcina „Janssen“ nuo koronaviruso paskiepytas vyras patikrino savo duomenis portale e.sveikata ir nustebo – galimybių pasas jam kažkodėl nebuvo suteiktas.
Pasitikrino dar kartą, ir vėl tas pats vaizdas. Tada pacientas puolė ieškoti teisybės.
Pati skiepytis vengė
Kilo įtarimų, kad vyro anketa ir asmens duomenimis savanaudiškais tikslais galėjo pasinaudoti vakcinavimo centre dirbusi uostamiesčio medikė 30-metė Valerija Zonkina, – ji per išvyką Kretingos rajone registravo pacientus, bet pati skiepytis vengė.
Ikiteisminis tyrimas blogos nuojautos neišsklaidė.
Valstybės tarnautojai prilygintai gydytojai buvo pareikšti kaltinimai dėl nusikalstamo pobūdžio veiklos – dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos.
Kaltino netobulą programą
Klaipėdos apygardos teisme V.Zonkina visiškai pripažino prokurorų kaltinimus, todėl įrodymų tyrimas vyko supaprastinta tvarka. Klastotę nustatė patys tarnybinį patikrinimą atlikę medikai.
Elektroninės paieškos sistemos duomenys rodė, kad vakcina „Janssen“ paskiepytas ne šis iš tikrųjų vakcinuotas kretingiškis, o jį aptarnavusi, duomenis kompiuteriu apdorojusi gydytoja V.Zonkina, šiaip nepripažįstanti skiepų naudos.
Medikė dar bandė išsisukinėti – tąkart neva per neapdairumą nuskenavusi savo, o ne vakcinuoto paciento tapatybės kortelę, suvedusi savo, o ne jo asmens duomenis. Ji teigė netyčia savo vardu užpildžiusi ir kontrolinį skiepų suaugusiesiems kontraindikacijų patikros klausimyną.
Net priremta prie sienos V.Zonkina griežtai ir kategoriškai aiškino, kad ji nekalta dėl esą kažkokios klaidos informacinėje sistemoje, – kompiuterinė programa nuolat stringa, neveikia.
Ryžosi klastoti duomenis
Skiepytis nuo koronaviruso vengusi V.Zonkina ir bendradarbiams, ir tyrėjams neįstengė logiškai paaiškinti, kodėl ir kaip jos vardu užpildytoje anketoje buvo įrašyti vakcinuoto, bet galimybių paso negalėjusio gauti Kretingos rajono gyventojo duomenys.
Tuo pat metu medikė neneigė pati kretingiškio vardu užpildžiusi kontrolinį skiepų suaugusiesiems klausimyną – padarė tai, ką privalo atlikti kiekvienas žmogus, pageidaujantis vakcinuotis.
Kol suklastotas įrašas portale e.sveikata nebuvo atšauktas, skiepų priešininkė V.Zonkina buvo laikoma faktiškai paskiepyta vakcina „Janssen“ nuo koronaviruso – galėjo įgyti ES skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą, galimybių pasą, pasinaudoti šių dokumentų teikiamomis teisėmis ir lengvatomis.
Neaišku, ko tikėjosi svetimais asmens duomenimis melagingai prisidengusi trisdešimtmetė medikė, – tokiu atveju nė vienas vakcinuotas pacientas nebūtų tylėjęs, yla iš maišo anksčiau ar vėliau būtų išlindusi.
Turėjo nuolat testuotis
Iškviestos į teismą liudyti V.Zonkinos bendradarbės patvirtino, kad ji nebuvo vakcinuota, niekada to neprašė, nes skeptiškai vertino tokią apsaugą nuo koronaviruso – sakydavo, jog niekas niekada neprivers jos skiepytis. Apie tai gydytoja kalbėdavo atvirai ir darbo metu.
Prisijungusi prie kompiuterinės programos V.Zonkina deklaruodavo duomenis apie atsivežtas vakcinas, flakonų ir dozių skaičių, jų galiojimo datą, serijos numerius.
Anksčiau ji tik kelis kartus neteisingai užpildė vakcinuojamų žmonių anketas, bet tai nebuvo esminės klaidos.
„Valerija niekada neprašė įvesti į apskaitos sistemą suklastotų duomenų, kad gautų galimybių pasą. Mes dirbome ranka rankon, pasitikėdamos viena kita, niekam ji nesukėlė įtarimų, kad gali piktybiškai griebtis apgaulės“, – teisme kalbėjo viena V.Zonkinos kolegė.
Vakcinavimo centro vadovė irgi stebėjosi V.Zonkinos poelgiu: „Ji švelni, ramaus būdo, su niekuo nesipykdavo. Nepasiskiepijusi nuo koronaviruso kas dešimt dienų privalėjo pateikti testų tyrimų rezultatus. Testuotis ar skiepytis – asmeninis kiekvieno mediko pasirinkimas.“
Skiepas mįslingai pradingo
Kretingoje vakcinuotas, bet galimybių paso negavęs vyras skambindamas karštąja koronaviruso linija bandė aiškintis, kodėl taip atsitiko, ir sužinojo, kad jokių duomenų apie jo skiepą nėra.
Tada jis kreipėsi į vakcinavimo centrą, kur irgi nieko nepešė. Nuvykęs į polikliniką jis parodė medikų išrašytą vakcinavimo kortelę, bet darbuotojai ir ten tik gūžčiojo pečiais – nieko nežino, niekuo negali padėti, ne jie skiepijo, neaišku, kur ir kada kretingiškis gavo tą lapelį.
Pajūrio medikų nuo Einošiaus pas Kaipošių siuntinėjamam žmogui švystelėjo viltis įgyti galimybių pasą tik tada, kai apie šią istoriją sužinojo vakcinavimo centro administratorė.
Tik tada imta rimčiau aiškintis, kurios medikės tą dieną Kretingos rajone skiepijo gyventojus.
„Apsidžiaugiau, kad dabar jau bus atkapstyti visi mano duomenys, tačiau galimybių pasas ir po to nebuvo suformuotas.
Vakcinavimo centrui vadovavo jau kita administratorė. Tik po trijų dienų galų gale portale e.sveikata atsirado skaitmeninis įrašas“, – kalbėjo kretingiškis.
Skyrė piniginę baudą
Nukentėjusiuoju pripažintas vyras pasakojo, jog skiepijosi, kad greičiau išvyktų į užsienį, – jis darbuojasi Norvegijoje.
Dėl suklastotų vakcinavimo duomenų patyręs daug nepatogumų, jautęs apmaudą ir pyktį vyras vėliau V.Zonkinai jokių pretenzijų nereiškė, žalos atlyginimo nereikalavo.
Gydytojo praktikos įstatymus pažeidusiai V.Zonkinai už klastotes, piktnaudžiavimą tarnyba skirta 10 500 eurų bauda.
Moteris visiškai pripažino kaltę, todėl bausmė jai sumažinta trečdaliu – per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ji turės savanoriškai sumokėti 7 tūkst. eurų baudą.
Sveikatos apsaugos įstaiga, kurioje V.Zonkina anksčiau dirbo, prašė iš moters priteisti dėl reputacijos žlugdymo patirtos 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlygį.
Kaltinamoji tokio dydžio ieškinio nepripažino, nes nemanė sumenkinusi darbovietės prestižą ir vardą.
„Apie kokią žalą kalbama, jeigu niekas nesidomėjo, net ir nežinojo, kad aš dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba netekau darbo?“ – teismo salėje stebėjosi kaltinamoji.
Ieškinį gerokai sumažino
Klaipėdos apygardos teismas, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, vienkartinę ir trumpalaikę V.Zonkinos nusikalstamą veiklą, prašomą piniginę kompensaciją reikšmingai sumažino iki 2 tūkst. eurų.
Buvusiai darbovietei moteris turės atlyginti 975 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Apkaltinamąjį nuosprendį išklausiusiai gydytojai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iš jos dvejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Po šio incidento iš darbo atleista V.Zonkina įsidarbino vienoje Klaipėdos apskrities ligoninėje. Ten ji galės gydyti pacientus, kol įsiteisės apygardos teismo nuosprendis.
Teisėjo Eugenijaus Antanausko paskelbtą nuosprendį nuteistoji dar gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
