Garsios įmonės valdose – subruzdimas: policijai įkliuvo ir vienas iš vadovų, ir jo mama

Akcininkams – nerimas 

Pietų Lietuvoje – subruzdimas. Įmonės, kurios paslaugomis naudojasi daugelis to krašto ūkininkų – „Joniškio agrochemijos“ prekybos vadovui Arūnui Gairioniui stojo nerimo dienos.

Mat jis prekiauja augalų apsaugos priemonėmis, o dabar prieš jį patį pradėta administracinė teisena dėl neteisėto falsifikuotų herbicidų laikymo.

„Joniškio agrochemija“ – viena iš regiono žemės ūkio paskirties įmonių, kurią, patikslintais Registrų centro duomenimis, valdo 17 akcininkų, iš kurių trys yra Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės. Tik vargu, ar akcininkai nujautė, kas vyksta jiems už nugaros.

Rudenį į A.Gairionio motinos Matildos namus, esančius Joniškyje, M.Skančiausko gatvėje, pareigūnai užsuko turėdami specialią užduotį – patikrinti, ar šeimai priklausantis automobilis buvo patekęs į avariją.

Tačiau policininkus labiau nei automobilis sudomino išdžiaustytos kanapės. Pradėję atidžiau žvalgytis ir tikrinti namų ūkiui priklausančius pastatus viename jų jie atrado ir dėžių su chemikalais.

Policijos tyrėjų užsakymu atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, kad kanapės – narkotinės, o pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto narkotinių medžių laikymo atėjo ir atsakymas iš Lietuvos muitinės laboratorijos.

Pasirodo, tie chemikalai – falsifikuoti herbicidai, skirti piktžolėms pasėliuose naikinti. Tokiu būdu paaiškėjo, kad namuose buvo laikomos A.Gairioniui priklausančios 60 kilogramų nelegalių augalų apsaugos priemonių, kurių rinkos vertė sukasi apie 30 tūkst. eurų.

55 metų A.Gairionis – agronomas profesionalas.

2000-aisiais, tuo metu dar priklausydamas Lietuvos valstiečių partijai, jis dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose. 

Savo gyventojų pajamų ir turto deklaracijoje jis anuomet nurodė, kad dirba Valstybinėje augalų apsaugos tarnyboje agronomu-inspektoriumi.

Tuo metu nepagrindinėse darbovietėse – bendrovėje „Joniškio agrochemija“ bei žemės ūkio kooperatyve „Joniškio cukriniai runkeliai“ – jis atitinkamai buvo sandėlio vedėjas ir administratorius.

Taigi šis žmogus, kuris puikiai skiria falsifikatus nuo originalių augalų apsaugos priemonių, dabar davė Joniškio policijos komisariato tyrėjams darbo. Pirmadienį, gruodžio 5-ąją, jam buvo iškelta administracinė byla.

Pareigūnai į Gairionių namus užsuko rugsėjo 21-ąją – jiems reikėjo patikrinti, ar jų gauta informacija yra teisinga.

„Sklype prie namo, po įrengta laikina sezonine pastoge, tarp pomidorų jie pastebėjo į kanapes panašių augalų stiebus. Gyvenamojo namo kambaryje ant drabužių džiovyklos buvo pakabinti džiūti augalai. Įtarus, kad tai kanapių šakelės, jos buvo paimtos ištirti.

Ūkiniame pastate patalpoje ant žemės pareigūnai rado 3 kartonines dėžes, kuriose buvo po 20 plastikinių pakuočių su kažkokia granuline medžiaga“, – pasakojo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Gailutė Smagriūnienė.

„Lietuvos ryto“ duomenimis, M.Gairionienė tyrėjams nurodė, kad tose pakuotėse – augalams skirtos cheminės medžiagos, kurios priklauso jos sūnui Arūnui. Vėliau pats A.Gairionis aiškino, kad herbicidus iš nepažįstamo asmens įsigijo 2010–2015 metais.

Policininkams į akis krito ir tai, jog pakuotės neatrodė senos, nors ir teigta, kad jos ypač seniai pirktos.

„Jų įsigijimo dokumentų šeimininkės sūnus, kuriam priklauso granulės, nepateikė.

Specialistai patvirtino, kad augalinės kilmės medžiagos yra narkotinės kanapės.

O granulinė medžiaga – herbicidai, kurie Lietuvoje nėra registruoti ir neatitinka Europos Sąjungos šalyse numatyto reglamento. Kaip jie atsidūrė šiuose namuose, kol kas dar neaišku“, – aiškino G.Smagriūnienė.

Atliekant ikiteisminį tyrimą iš pradžių buvo sutarta, kad už M.Gairionienę laiduos jos sūnus. Vėliau išsiaiškinus, kad ir jam pačiam teks aiškintis dėl nelegalių chemikalų laikymo, tokiam sumanymui pareigūnai nedavė sutikimo.

Šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1-ąją dalį. O tai reiškia, jog įtariama, kad M.Gairionienė neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

„Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 342 straipsnį, gruodžio 5-ąją buvo pavesta pradėti administracinę teiseną A.Gairionio atžvilgiu“, – sakė ikiteisminį tyrimą organizuojanti ir kontroliuojanti prokurorė Erika Girgždienė.

Minėtas straipsnis numato, kokio dydžio baudas už augalų apsaugos produktų vežimo ir saugojimo reikalavimų pažeidimus gauna pavieniai asmenys bei įmonių vadovai ar jų darbuotojai.

Neseniai jos buvo padidintos ir šiuo metu už neregistruotų ar falsifikuotų produktų laikymą, naudojimą ar pardavimą baudos fiziniams asmenims siekia nuo 600 iki 3800 eurų, o juridiniams – nuo 5 iki 14 proc. metinės apyvartos.

„Lietuvos rytas“ A.Gairionio paklausė, kaip jam priklausantys nelegalūs herbicidai atsidūrė tėvų namuose.

„Tai mano chemikalai. Kadaise ūkininkavau, tad pirkau juos maždaug prieš dešimt ar penkiolika metų – kažkur kažkas man jų pasiūlė.

Vėliau krausčiausi iš vieno namo į kitą, numečiau tas dėžes ir jos ten stovėjo gal 20 metų.

Tai ir visa pasaka, neverta ieškoti to, ko nėra.

Tie chemikalai pas mamą ūkiniame pastate stovėjo dešimtmetį. O kai policininkai atrado panosėje augančią kanapę, pradėjo knaisiotis ir juos rado.

Apskritai jie ne kanapių ieškoti atvažiavo, o patikrinti mašinos. Ji buvo registruota tėvo vardu.

Avarija kažkur įvyko, kažkas nurodė registracijos numerį, todėl atvažiavo patikrinti, ar mašina sudaužyta, ar ne. Tada ir pamatė tas kanapes.

Čia tokia pat situacija, kaip kiaulę pasipjovus prieš Kalėdas, – jau reikia eiti baliavoti, o ji dar neišdarinėta“, – tokią chemikalų atsiradimo versiją pateikė A.Gairionis.

Konfiskuotus chemikalus ištyrė Lietuvos muitinės laboratorija. Ji nustatė, kad granulių mišinyje yra herbicido – piktžolėms naikinti javų pasėliuose skirtos veikliosios medžiagos tribenuronmetilo.

„Tokių cheminių mišinių tiekimas rinkai ir naudojimas griežtai reglamentuotas – kiekvienas produktas turi būti įvertintas ir registruotas.

Jei tokie chemikalai tiekiami mūsų šalies rinkai, jų etiketės privalo būti parengtos lietuvių kalba. Tai kaip produkto pasas – etiketėje pateikiama visa būtina informacija.

Nelegalūs prekiautojai, vengdami atsakomybės už intelektinės nuosavybės vagystę, pradėjo neženklinti įvežamų cheminių mišinių, o paskui juos įsigiję žmonės aiškina, kad esą nežinojo, ką saugo savo patalpose.

Įdomiausia, kad tokias legendas kuria augalų apsaugos specialistai“, – sakė Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Zita Varanavičienė.

Legaliai prekiauti Joniškio policijos tyrėjų aptiktais mišiniais Lietuvoje negalima – tai falsifikatai. Šiuo metu Lietuvoje yra registruoti 8 produktai, kurių sudėtyje yra tribenuronmetilo. Visi jie turi registracijos numerį, įregistruotas pakuotės dydis ir medžiaga.

Tai ne pirmas kartas, kai policijos pareigūnams užkliūva „Joniškio agrochemijos“ bendrovė.

2013-ųjų liepą šios bendrovės padalinyje Pilviškiuose pareigūnai rado nelegaliai perpakuojant augalų apsaugos produktą – į mineralinio ir tuščius „Coca Colos“ buteliukus pilstomą glifosatą.

Bendrovei tąkart Valstybinė augalininkystės tarnyba surašė protokolą pagal tuomečio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 107 straipsnį.

Pagal jį augalų apsaugos produktų vežimo, saugojimo, naudojimo reikalavimų pažeidimas užtraukdavo baudą nuo 57 iki 115 eurų tam tikrais atvejais – iki 260 eurų.

Pesticidų klastočių gamyba ir pardavimas yra viena pelningiausių ir mažiausiai grėsmių nusikaltėliams keliančių organizuoto nusikalstamumo išraiškų.

Anot Europolo ir EUIPO ataskaitos, prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumas prilygsta pelnui iš tokių nelegalių veiklų kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis.

Dauguma nelegalių falsifikatų į Lietuvos rinką patenka klastojant gabenamų krovinių dokumentus arba gabenant kontrabanda iš trečiųjų šalių.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šešėlinė rinka sudaro apie 18–22 proc., kasmet joje įvykdomų sandorių suma siekia iki 40 mln. eurų, priklausomai nuo pasirinktos skaičiavimo metodikos.

Šešėlinė pesticidų rinka kelia rimtą pavojų ES žaliojo kurso tikslams mažinti poveikį gamtai ir užtikrinti maisto saugumą ES gyventojams.

Registruoti augalų apsaugos produktai, kiekviena jų siunta, kruopščiai tikrinama prieš patenkant į prekybos vietas – ne tik ar atitinka reikalavimus, bet ir ar yra saugi aplinkai bei žmogaus sveikatai.

Vienas iš  „Joniškio agrochemijos“  akcininkų, valdantis apie 9 proc. akcijų, yra Joniškio regiono verslininkas. Jo prašymu straipsnį pakoregavome, nes nei jis, kaip teigiama redakcijai atiųstoje pretenzijoje, nei su juo galimai susijęs asmuo, kuriam priklauso apie 4,74 proc. akcijų, neturi sprendžiamojo balso, taigi ir įtakos valdant bendrovę „Joniškio agrochemija“.