Kaip rašoma teismo pranešime, medžiotojas A.J. š.m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų paskelbtu nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad jis, 2020 m. rugsėjo 10 d., apie 21 val., Šiaulių rajone, tarpstotėje Kuršėnai–Papilė, medžioklės metu, pažeisdamas įstatyme numatytas atitinkamas taisykles, netiesiogine tyčia, visuotinai pavojingu būdu, iššaudamas iš graižtvinio šautuvo „CZ 550“ į traukinio cisterną, sunaikino svetimą turtą – cisternoje buvusį kurą. Įvykio metu iš peršautos cisternos į aplinką ištekėjo daugiau, kaip 3 tonos aplinkai pavojingo vadinamojo arktinio dyzelino.
Peršauta cisterna pastebėta tada, kai traukinio sąstatas atvyko į Radviliškio geležinkelio stotį. Paskelbtame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tokiais kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo padaryta 3 504 eurų turtinė žala.
Bylą nagrinėjant teisme A.J. pripažino, kad lemtingąjį vakarą Šiaulių rajone su kitais medžiotojais medžiojo šernus. Anot jo, šautuvas iššovė tuo metu, kai jis taikėsi į šerną, bet tuo metu dėl rasos bei akmenukų jam praslydo koja ir jis patraukė ranką, taip automatiškai patraukdamas šautuvą ir iššaudamas. Kaltinamasis nurodė, jog taikėsi į šerną, o ne į traukinį – šerną nuo traukinio jis skiriantis.
Po įvykio A.J. nedelsdamas susisiekė su nukentėjusių bendrovių atstovais ir atlygino padarytą žalą.
Už padarytą nusikaltimą teismas kaltinamąjį pripažino kaltu ir paskyrė jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant jį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise – teise laikyti ir nešioti ginklą, bei medžioti 1 metus.
Nuteistojo A.J. gynėjas tokį pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos teismui, prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – A.J. išteisinti.
Skunde gynėjas nurodė, kad A.J. negali būti laikomas nusikalstamos veikos subjektu, nes nebuvo nustatyta, kad būtent jis peršovė traukinio cisterną. Atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog nustatyti, ar tirti pateikti kulkos fragmentai buvo iššauti iš tirti pateikto šautuvo nėra galimybės. Taigi, advokato įsitikinimu, specialisto išvada nėra nustatyta, kad į cisterninį vagoną pataikė būtent iš A.J. ginklo iššauta kulka, kuria jis taikėsi į šerną.
Pasak nuteistojo gynėjo, aktualu tai, kad A.J. savanoriškai susisiekė su bendrovėmis, kurioms buvo padaryta žala, sudarė taikos sutartis ir žalą atlygino. Advokatas pabrėžė, kad nė viena bendrovė nėra pareiškusi pretenzijų dėl jiems padarytos žalos, o Aplinkos apsaugos departamentas 2020 m. rugsėjo 28 d. ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją informavo, kad žala gamtai padaryta nebuvo.
Visa tai rodo, jog tarp A.J. ir kaltinime nurodytų bendrovių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie, gynėjo tvirtinimu, buvo nepagrįstai kriminalizuoti. Kadangi ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja A.J. pasakė, kad atlyginus žalą jam „nieko nebus“, o to nepadarius A.J. praras teisę medžioti ir ginklus, A.J. manė, jog tuo atveju, jeigu jis atlygins žalą, nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl, nenorėdamas bylinėtis, geranoriškai sutiko ją atlyginti.
A.J. gynėjo manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti laikomas pakankamai motyvuotu, nes jame tik formaliai perkelti duomenys iš kaltinamojo akto, perkelti teisiamojo posėdžio metu duoti liudytojų parodymai, tačiau nuosprendyje visiškai nėra jokių motyvų dėl kaltės, nėra jokios įrodymų analizės.
Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju kolegija nurodė, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent A.J. medžioklės metu įvykio vietoje iššaudamas iš graižtvinio šautuvo „CZ 550“ į cisterną sunaikino svetimą turtą. Tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A.J. turėjo tyčią – tiesioginę ar netiesioginę – savo veiksmais sunaikinti svetimą turtą.
Kaltinamasis A.J. nurodė, kad jis taikėsi šauti į šerną, tačiau tuo metu jo koja paslydo, jis patempė visą šautuvą iš buožės žemyn, vamzdis pasikėlė į viršų ir įvyko šūvis. Jokių duomenų, kurie paneigtų šiuos A.J. parodymus, byloje nėra.
Bylos duomenimis, 2020 m. rugsėjo 10 d. vakarą medžioklės plotuose Šiaulių rajone, medžiojo tik trys asmenys – A.J. ir dar du. Visi jie buvo skirtingose vietose ir vienas kito nematė, jie tik girdėjo vieną šūvį, po kurio A.J. jiems patvirtino, kad šovė būtent jis.
Įvertinus A.J. parodymus su kitais bylos įrodymais, teisėjų kolegijos tvirtinimu, darytina išvada, kad A.J. vos tik pravažiavus traukiniui, šovė į šerną neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, t.y. jis nenumatė, kad šaudamas į šerną, gali pataikyti į ką tik pravažiavusį traukinį, nors, būdamas medžiotojas, buvusiomis aplinkybėmis galėjo ir turėjo tai numatyti.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad A.J. veiksmuose tyčia sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą nenustatyta, A.J. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Paskelbtu nuosprendžiu apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį – A.J. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
