„Esu nekaltas, negalėjau padaryti sunkaus nusikaltimo, liudytojų parodymai nepatikimi“, - Klaipėdos apygardos teismo salėje tardamas paskutinįjį žodį lemeno 44 metų recidyvistas.
Prireikė daugiau alkoholio
Šiemet sausį paleistas iš pataisos namų Ž.Kakšys po devynių dienų, apsvaigęs nuo alkoholio, vėl įsivėlė į nusikaltimą - Tauragėje per konfliktą gyvenamojo namo kieme peiliu nudūrė 30-metį Gintarą Vaitkų. Užteko vieno smūgio – auka nukraujo ir mirė vietoje nuo durtinės žaidos.
Sulaikytas Ž.Kakšys pasakojo, jog tą šeštadienį jam telefonu paskambinęs draugas T.Z. pakvietė ateiti į namus, kur apsistojęs su sugyventine. Ten dar buvo Irmantas Mineikis, visu vadintas Vaiku, su savo drauge Brigita. Kompanija gėrė degtinę, šoko, linksminosi. Po vidurnakčio pritrūko alkoholio.
„Nė vienas neturėjome pinigų. Vaikas sugalvojo jų prasimanyti pardavęs kompiuterį. Kada jis su savo drauge išėjo iš namų, aš neprisimenu, nors nebuvau blaivus, bet dar orientavausi aplinkoje.
Po kurio laiko Vaikas parbėgo namo kruvinu veidu, šaukė esą kažkas norėjęs išprievartauti Brigitą. Prasitarė, kas jį sumušė, skundėsi gavęs per galvą kompiuteriu“, - pasakojo Ž.Kakšys.
Greitai pasirodė ir Brigita. Tuomet kažkas iškvietė į namus policiją. Ž.Kakšys neprisimena, ar pareigūnai gilinosi į šį incidentą. Paskui visi patraukė prie namo, kuriame gyveno G.Vaitkus, aiškintis santykių.
Peilis geriau nei kočėlas
„Irmantas karščiavosi, kažką vadino „pyderais“. Ėjo atsiimti lyg tai kažkokių pinigų ar kompiuterio – tiksliai nežinau. Rankoje jis laikė daiktą, panašų į pagalį, tamsoje visko neįžiūrėsi“, - nakties žygį prisiminė kaltinamasis.
Ž.Kakšys nusprendė apsiginkluoti rimčiau – virtuvėje susirado kočėlą. Bet, išeidamas iš sugėrovo namų, persigalvojo - į striukės rankovę įsikišo virtuvės spintelėje sugraibytą 20 centimetrų ilgio peilį dantyta geležte.
Ateities gatvėje kompanija stabtelėjo prie vieno daugiabučio. Tada Irmantas nuėjo kažko pasikviesti. Jam sugrįžus, kieme pasigirdo dūžtančių automobilio stiklų garsai.
Ž.Kakšys, išvydęs nuo trijų persekiotojų sprunkantį Irmantą, įsivėlė į muštynes. Pribėgo prie vieno susmukusio ant kelių vyro, kai šis rankomis jau dangstėsi galvą nuo smūgių.
„Vaikas jam jau buvo trenkęs į kuprą. Kiekvienas, regis, ir Brigita jam vožtelėjo. Jokio kraujo nesimatė. Aš asmeniškai tik spyriau kelis kartus, peilio neišsitraukiau“, - pasakojo Ž.Kakšys.
Laižė žudynių įrankį ?
Sugėrovus iš kiemo išvaikė namo gyventojų iškviestų policijos automobilių sirenos. Paskui jie dar užsuko į pažistamo tauragiškio M.Š. butą, ten sumetė į stalčių peilius, kuriuos šeimininkas išmetė į lauko išvietę.
Jis negalėjo pasakyti, kodėl paslėpė peilius, o veržliaraktį, kuriuo buvo daužomi automobilio stiklai, užmetė ant tualeto stogo: „Buvo negera nuojauta, tai padariau bijodamas dėl savęs, o ne bandydams ką nors apsaugoti nuo nemalonumų“.
Incidento dalyviai prisiminė, jog Ž.Kakšys po muštynių gyrėsi devynaukščio namo kieme smeigęs peiliu G.Vaitkui – vieną kartą pilnai kažkur į krūtinę ar į šoną, o paskui vėl suvaręs pusę geležtės.
M.Š. bute Ž.Kakšys, pasak liudytojų, iš striukės kišenės išsitraukė du peilius, jais mojavo - jų akivaizdoje imitavo kažkokius kovos veiksmus. Virtuvėje į sieną atrėmė kitą atsineštą nusikaltimo įrankį – veržliaraktį.
"Vieną peilį jis nulaižė, dar apdegino jį ant dujinės viryklės ugnies ir pasakė: „Labai skanus pergalės skonis", - šiurpius tauragiškio žodžius įsidėmėjo ne vienas liudytojas.
Kitame bute - skandalas
„Niekas juo netikėjo, juokėsi, manė, kad vaidina arba meluoja. Ž.Kakšio rankos nebuvo kruvinos, ant peilio kraujo irgi nepastebėju“, - tos nakties prisiminimais dalijosi dar viena įvykių liudininkė, į siautulingą žygį susirengusi su žirklėmis kišenėje.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, iš miglotų Ž.Kakšio parodymų galima suprasti, jog dar du „keršytojai“ patraukė prie G.Vaitkaus namų, apsiginklavę ne tik lazdomis, bet ir peiliais.
„Kiek pamenu su tuo vyru susikibo tik Irmantas. Galvos neguldau, kad jis smogė peiliu, pats to nemačiau“, - liudininkų jam klijuojamos žudiko etiketės kratėsi Ž.Kakšys.
G.Vaitkaus sugyventinė tą vakarą į butą įsileido Brigitą, kuri kartais prižiūrėdavo jų mažametę dukrelę. Neblaivi viešnia liepė skambinti Gintarui, buvusiam pas kaimyną gretimoje laiptinėje, kad šis greičiau grįžtų į namus.
„Kai Gintaras pasirodė, Brigita sukėlė skandalą - trenkė jam į veidą. Pasišalino, o paskui grįžo su Irmantu, vėl beldėsi į duris, reikalavo, kad Gintas išeitų į lauką“, - paskutines G.Vaitkaus gyvenimo valandas prisiminė vyro ir šeimos maitintojo nei iš šio, nei iš to netekusi moteris.
Ketino sprukti į užsienį
Kitą dieną sužinojęs, kad Tauragės policija tiria žmogžudystės daugiabučių kvartale aplinkybes, Ž.Kakšys skambinėjo pažįstamiems, užfiksuotas ir jo susirašinėjimas žinutėmis.
„Jau lėksiu, būk gera, įmesk, pinigų reikia tepti“, - draugės finansinės pagalbos prašė sunerimęs žudikas.
Šiai pasiteiravus, ką reikia tepti, Ž.Kakšys parašė: „Bekti iš letuvos“. Jokio turto neturintis recidyvistas teisme įrodinėjo prašęs draugės grąžinti skolą.
Nors kaltinamasis teigė, kad nepatikimi liudininkai „viską varo ant jo“, teismui nekilo abejonių, kas mirtinai sužalojo G.Vaitkų. Ant nužudytojo rūbų rasta Ž.Kakšio drabužių mikropluošto dalelių.
Už tyčinį nužudymą Ž.Kakšiui skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. G.Vaitkaus sugyventinės civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – jai priteista 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Maitintojo netekusios mažametės motinai Ž.Kakšys privalės kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės mokėti 259 eurų išmokas, indeksuojamas Vyriausybės numatyta tvarka.
Neigė vogęs traktorius
Prieš šešerius metus Ž.Kakšys ir dar du lietuviai buvo įtariami prisidėjęs prie brangių traktorių „Johne Deere“, kitokių žemės ūkio padargų, kurių vertė siekė už daugiau kaip 852 tūkst. eurų, vagysčių Švedijoje. Suimtas tauragiškis tai neigė.
„Esu teistas, kalėjęs, tačiau jau mažiausiai trejus metus nedarau jokių nusikaltimų. Auginu tris vaikus, poliruoju automobilius, valau jų salonus. Nesu nė per nago juodymą prisidėjęs prie tų traktorių vagysčių. Kažkas galėjo pasinaudoti mano vardu“, - gynėsi Ž.Kakšys.
Įtariamasis tvirtino, jog jo nekaltumą gali įrodyti Tauragės parduotuvių, kuriose jis tuo metu pirkdavo prekes, vaizdo įrašai: “Tuo metu nebuvau išvykęs iš Lietuvoje, netgi blaivykloje teko lankytis“.
Švedų duomenys leido manyti, kad Ž.Kakšys galėjo prisidėti prie vagysčių. Gotenbergo prokuratūra išdavė Europos arešto orderį ir dėl jo sulaikymo.
Nors Ž.Kakšys dievagojosi esąs nekaltas, Vilniaus apygardos teismas nusprendė jį pagal Europos arešto orderį perduoti Švedijos teisėsaugai. Švedijoje maksimali bausmė už tokius nusikaltimus – laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Pavojingas recidyvistas
Valstybės kaltinimą dėl G.Vaitkaus tyčinio nužudymo Ž.Kakšiui reiškęs klaipėdietis prokuroras Arūnas Saunorius teismo prašė šį tauragiškį pripažinti itin pavojingu, visuomenei grėsmę keliančiu recidyvistu.
Ūmaus būdo vyras į teismą vežiotas su antrankiais. Pernai jis išklausė dar vieną nuosprendį už smurtą. Atlikę bausmę vyras paleistas iš Pravieniškių pataisos namų, bet laisve džiaugėsi neilgai.
Tąkart Ž.Kakšys su draugu, įsiveržę į svetimus namus, sužalojo žmogų – nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Tauragės apylinkės teisme visiškai pripažinęs kaltinimus smurtautojas išvengė griežtesnės bausmės - nuteistas kalėti dešimt mėnesių.
Nuosprendis už žmogžudystę Ž.Kakšiui - aštuonioliktasis. Anksčiau jis triskart teistas už išžaginimą, apiplėšimus, vagystes, sveikatos sutrikdymą, kitokius nusikaltimus.
