Leidimą gyventi Lietuvoje turintis 37 metų vyras visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl to, kas nutiko.
Jo motina negalėjo atvykti į teismą – ji gyvena karo alinamame Mykolajive.
Tačiau moteris atsiuntė teismui laišką, kuriame teigia, kad sūnus yra geros širdies, niekuomet nebuvo agresyvus, ir prašė bausmę jam kiek galima sušvelninti.
Jokių neturtinės žalos ieškinių niekas nepateikė.
Priekaištavo dėl tvarkos
Tragedija nutiko šiemet birželio 25-ąją apie pusę trečios popiet Minijos gatvėje.
Tėvas su sūnumi gyveno viename bendrabučio kambaryje Minijos gatvėje.
Bendrabutis yra bendrovės Vakarų laivų gamyklos, kurioje abu ir dirbo, teritorijoje. Apsvaigęs nuo alkoholio S.Hartsevas per konfliktą peiliu vieną kartą dūrė tėvui į pilvą, sužeidė storąją žarną ir aortą. Jis nukraujavęs iškart mirė.
„Buvo savaitgalis. Iš vakaro su tėvu išgėrėme, kitą dieną ėjome į parduotuvę, sugrįžę vėl gėrėme.
Tėvas man priekaištavo, kad blogai elgiuosi, neklausau jo, netvarkau kambario, nesuplaunu lėkščių.
Iš pradžių buvo tiktai žodžiai, paskui liepė pakilti nuo kėdės, tuomet pastūmė, o kai parkritau ant grindų, dukart smogė į veidą ir pradėjo smaugti. Daugiau nieko neatsimenu.
Mane pažadino atvykę policijos pareigūnai, paprašė parodyti peilius, kuriuos naudojame namuose“, – teisme pasakojo S.Hartsevas, neneigdamas savo kaltės, nes kambaryje daugiau nieko nebuvo.
Ketino atvykti ir žmona
Sūnaus teigimu, tėvas, buvęs kariškis, jį auklėjo labai griežtai. Tačiau anksčiau pasitaikydavo tik žodinių konfliktų.
Blaivus tėvas buvo geras žmogus, bėdų kildavo prisėdus prie butelio: tuomet iškart prasidėdavo auklėjimo pamokos.
Laivuose jie abu dirbo kartu, darbas sekėsi, darbdaviai buvo patenkinti.
Balandžio pradžioje iš Ukrainos į Lietuvą atvykę vyrai, kaltinamojo teigimu, apie karą ar politiką nesikalbėjo.
S.Hartsevo žmona Marijana pasakojo, kad su vyru nugyveno aštuoniolika metų – tiek pat ir jų sūnui, kuris yra puikus sportininkas.
Moters teigimu, sutuoktinis – geras, ramus, netgi flegmatiškas, nė karto prieš nieką nepakėlė rankos.
O uošvis išgėręs tapdavo agresyvus.
Ji tarėsi su vyru, jog atvažiuos į Lietuvą ir tuomet abu gyvens atskirame išsinuomotame bute, kad su tėvu nebekiltų konfliktų. Moteris neatmeta, kad tokia žinia galėjo uošvį įaudrinti.
Ji pridūrė, kad visa giminė supranta, kodėl taip nutiko, ir pernelyg Serhijaus nesmerkia – tiesiog taip susiklostė.
Kildavo žodinių konfliktų
Per ikiteisminį tyrimą kaltinamojo motina pasakojo, kad su savo vyru nugyveno apie 40 metų. Vyras – buvęs karininkas – sudėtingo charakterio, ūmus.
Tėvo ir sūnaus santykiai jau seniai buvo įtempti, jos manymu, viskas – dėl tvarkos. Vyras buvo pedantas, nuolat žerdavo moralus sūnui.
Dėl sunkaus vyro būdo ji jau netgi buvo nusprendusi skirtis, tačiau yra kantri, todėl liko gyventi.
Sėdus prie vaišių stalo kartais tarp jųdviejų kildavo žodinių konfliktų, bet tuo viskas ir baigdavosi. Nebent jis kokį po ranka pakliuvusį daiktą nušveisdavo.
Su savo vyru ji kalbėjosi birželio 24-ąją, klausė, ar jie nesipyksta, šis atsakęs, kad viskas gerai.
Kitą dieną vėl skambino, bet tąkart buvo prastas ryšys, kalbėjo trumpai, o vakare sužinojo, kokia nutiko tragedija. Apie tai marčiai pranešė iš vyrų darbovietės.
