„Greičiau, netrukdykite dirbti“, – taip parduotuvių apsaugininkus dažnai ragina prigriebti vagys, puikiai žinantys, kad jų sulaikymas – tik laiko gaišimas.
Su prekėmis bandančius sprukti vagišius sulaikantys apsaugos darbuotojai iškviečia policiją.
Grobį įvertinę policininkai surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, o šios procedūros pabaigos sulaukę vagys paprastai išskuba į kitą parduotuvę.
Vadina verslininkais
„Nemažai vagių turi savo darbo grafiką. Jie planuoja, kokiu metu kurioje parduotuvėje turi būti, ir net nebando to slėpti“, – pasakojo saugos tarnybos „Grifs AG“ Apsaugos departamento direktorius Žydrūnas Bukauskas.
Tiek prekybos tinklų atstovai, tiek pareigūnai pagal grafiką dirbančius vagis vadina verslininkais.
„Jie vagia, nemoka mokesčių, o prekes pardavinėja juodojoje rinkoje. Vagys apgaudinėja valstybę“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.
Iš vagysčių gyvenančių asmenų vis daugėja, o valstybė neranda būdų, kaip nuo jų apsiginti.
„Apsaugos darbuotojai, policijos pareigūnai ir prokurorai tikrai padaro viską, kad tokie asmenys sulauktų bausmės, tačiau viskas pasikeičia, kai bylos pasiekia teismus“, – apgailestavo R.Vainienė.
Neįžvelgia nusikaltimo
Net tie ilgapirščiai, kurie vogti eina lyg į darbą, teismuose tampa tik smulkiais pažeidėjais.
Nors prokurorai stengiasi įrodyti, kad 50 ar 70 vagysčių per kelis mėnesius – tikrai planuotas ir ilgą laiką besitęsiantis nusikaltimas, teismai mano kitaip.
Aukščiausiasis teismas (AT) savo sprendimuose ne kartą kartojo, kad tęstiniu nusikaltimu laikomi keli tapatūs, per neilgą laiko tarpą įvykdyti veiksmai, padaryti panašiu būdu, panašiomis aplinkybėmis.
Kad nusikaltimas būtų tęstinis ir už jį grėstų baudžiamoji atsakomybė, AT nuomone, turtas keliskart turi būti pavogtas iš to paties savininko.
Nuteisė tik už dešras
Jei 54 kartus sulaikytas vilnietis D.A. būtų vogęs iš vienos ar bent tam pačiam prekybos tinklui priklausančios parduotuvės, už grotų būtų praleidęs keletą metų.
Tačiau 8 mėnesius jis vogė iš 8 bendrovėms priklausančių parduotuvių, todėl atsipirko simboline bausme.
Vilniečio bylą išnagrinėjęs AT jį išteisino net dėl 53 vagysčių. Visus šiuos kartus D.A. pavogtų prekių vertė nesiekė 150 eurų – sumos, nuo kurios prasideda baudžiamoji atsakomybė.
Anksčiau Lietuvoje ir Vokietijoje už vagystes teistas vyras apsiskaičiavo tik kartą – Vilniuje, prekybos centre „Europa“ esančioje parduotuvėje „Maxima“, pavogė įvairių rūšių 50 vytintų dešrų, kurias susikrovė į vienkartinį parduotuvės maišelį.
Dešros kainavo 283,24 euro, todėl patyrusiam vagiui buvo iškelta baudžiamoji byla ir skirta metų bei keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vagia kas trečią dieną
Prokurorai kaltinime surašė ir kitas 53 vilniečio įvykdytas vagystes, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad visos jos – atskiri pažeidimai, už kuriuos užtenka skirti baudas.
Tokį Aukščiausiojo teismo sprendimą apskundė pats Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius.
Prokuroras atkreipė dėmesį, kad per aštuonis mėnesius šis nusikaltėlis iš Vilniuje esančių parduotuvių iš viso pavogė prekių už 3523 eurus ir bandė pagrobti dar už 1105 eurus. 2019 metais parduotuvėse jis taip pat buvo sulaikytas kelias dešimtis kartų, bet visą laiką atsipirko administracinėmis baudomis.
Kas 3–4 dienas į parduotuves traukdavęs vyriškis vogdavo vis tas pačias prekes: šokoladus, saldainius, kavą, alkoholinius gėrimus, dantų pastą, šampūnus, skutimosi peiliukus.
Prekes jis paprastai įsikišdavo tarp drabužių arba įsidėdavo į savo krepšį, tačiau kartais net nesistengdavo jų slėpti.
Pametė du butelius
Iš Grigiškėse esančios vaistinės vilnietis atvirai spruko prisirinkęs maisto papildų daugiau nei už 75 eurus.
Šį vagį apsaugininkams teko vaikytis ir sostinės Gedimino prospektu.
Vidurdienį užėjęs į parduotuvę „Iki“ jis pasiėmė 6 degtinės „Finlandia“ butelius ir nesusimokėjęs praėjo pro parduotuvės kasas, bet suprato, kad buvo pastebėtas apsaugos darbuotojo.
Sprukdamas du degtinės butelius jis pastatė ant žemės, vienas jų sudužo, su likusiais pavyko pabėgti.
Netrukus su trimis litro talpos degtinės buteliais jis spruko iš parduotuvės „Lidl“, bet buvo sugautas apsaugos darbuotojų. Tąkart bėglį patikrinę policijos pareigūnai jo kojinėje aptiko folijos lankstinuką su narkotikais.
Patikėjo aiškinimais
AT patikėjo teisiamojo žodžiais, kad į parduotuves jis eidavo tik kai kildavo poreikis įgyti narkotinių medžiagų ir neturėjo plano, ką ir kur pavogti.
Parduotuves ir prekes jis pasirinkdavo atsitiktinai – kur tuomet nebūdavo apsaugos darbuotojo arba jis tuo metu nestebėdavo prekybos salės.
„Kiekvieną kartą eidamas vogti iš skirtingų turto savininkų ir už pinigus, gautus pardavus vogtus daiktus, pirkdamas narkotines medžiagas jis manė, kad gali įveikti priklausomybę, ir tiek vagystė, tiek narkotinių medžiagų dozė šį kartą yra paskutinė“, – rašoma AT nutartyje.
Panašią bylą AT atvers ir kitą savaitę – 70 vagysčių įvykdžiusį Darių V. žemesnės instancijos teismai jau buvo išteisinę, nes neįžvelgė ilgai trunkančio nusikaltimo.
Į areštinę nebeuždaro
Dėl tokios situacijos Lietuvos prekybos įmonių asociacija kreipėsi į Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkus.
„Jų klausėme, ar problema – netinkami įstatymai, ar jų taikymas teismuose? Galbūt laikas keisti kurį nors kodeksą?“ – svarstė R.Vainienė.
Kol prekybos įmonės laukia teisininkų atsakymo, policininkai ir saugos darbuotojai susiduria su vis įžūlesniais ir nieko nebijančiais vagimis.
„Jie jaučiasi nebaudžiami, vis mažiau bijo apsaugininkų ir reikalauja kuo greičiau juos paleisti, kad galėtų pavogti tiek, kiek tądien suplanavo“, – pasakojo „Grifs AG“ Apsaugos departamento direktorius Ž.Bukauskas.
Kai kurie jau net nebando slėpti prekių ir įžūliai keliauja pro kasas, o pastebėti apsaugininkų ima jiems priešintis.
Dažnai tokie asmenys būna apsvaigę nuo narkotikų.
Ž.Bukausko teigimu, vagys ne tik turi planus, kiek ir ko pavogti, bet gerai žino ir sumą, kurios negalima viršyti: „Būna net tokių, kurie paima prekių už 149,5 euro ir taip išvengia baudžiamosios atsakomybės.“
Policijos skiriamos baudos jų negąsdina, nes vagystėmis iš parduotuvių paprastai užsiima jokio turto neturintys bedarbiai – išsireikalauti baudų iš jų neįmanoma.
„Anksčiau už vagystes būdavo taikomas administracinis areštas, tai jie bijodavo bent atsidurti areštinėje, dabar jis nebetaikomas, todėl bijoti nebėra ko“, – sakė Vilniaus 2-ojo policijos komisariato pareigūnė Agnė Varnaitė.
Savo klientus pažįsta
Policijos apklausiami vagys stengiasi neprasitarti apie tuos, kurie superka jų nugvelbtas prekes, – taip sugriūtų nelegalaus verslo grandinė. Vogtų daiktų supirkimu užsiima kioskų, lombardų darbuotojai, taksistai.
Saugos tarnybų žiniomis, pardavus pavogtus daiktus nusikaltėliams lieka iki pusės jų vertės.
Vilniaus policijos pareigūnai gerai pažįsta nuolatinius vagis, nors jie sulaikomi vis kitoje parduotuvėje, kitame rajone. Taip jie stengiasi išvengti apsaugininkų dėmesio.
Nors ilgapirščiai migruoja, juos pažįsta ir parduotuvių apsaugos darbuotojai, kurie keičiasi informacija.
Tokiam asmeniui atėjus į parduotuvę apsaugininkai juos stebi atidžiau, bet pastaruosius stebi ir nusikaltėliai.
Suvaidino nualpusį
Kad nukreiptų apsaugos darbuotojų dėmesį, kai kurie asmenys vogti traukia kartu su bendrininkais. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad vis dažniau daryti nusikaltimų ateina 2–4 asmenų grupės.
Yra pasitaikę atvejų, kai keletas vagių žaibiškai nurenka alkoholio lentyną, prisikrauna kuprines, o tuo metu jų bendrininkas užkalbina apsaugos darbuotoją ar netgi apsimeta alpstantis.
Kol apsaugininkai bando suteikti jam pagalbą, bendrininkai pasprunka su vogtomis prekėmis.
Šių metų rugpjūtį vogti alkoholio į vieną parduotuvę atėjo šeši vyrai. Du iš jų užėjo į parduotuvę pasiimti prekių, o kiti liko laukti lauke ir stebėti durų.
Alkoholinius gėrimus nešančius vyrus apsaugininkas bandė vytis parduotuvės kieme, bet buvo užpultas jų bendrininkų.
Vyrai apsaugos darbuotoją laikė tol, kol pamatė atbėgantį parduotuvės sandėlininką. Paleidę apsaugininką jie paspruko.
Tapo organizatoriumi
Pakilus kainoms padaugėjo ir iš pažiūros tvarkingų, tačiau sunkiu gyvenimu besiskundžiančių vagišių, jie sudaro tik apie 20 procentų. Likusieji tuo užsiima jau ne vienus metus. Nors teismai nepripažįsta, kad jų vykdomos vagystės buvo suplanuotos, prekybininkams tai primena net organizuotą nusikalstamumą.
Antai vienas policijai žinomas asmuo vagysčių organizavimu užsiima jau 15 metų. Anksčiau pats vogęs, tačiau prieš daug metų šią rizikingą veiklą baigęs vyras turi jam dirbančius vagis, kuriuos net nuveža į prekybos centrus.
Viena policijos jau nustatyta 2–4 vagių grupuotė per 6 mėnesius vieno prekybos tinklo parduotuves apvogė 40 kartų. Manoma, kad tiek pat vagysčių liko neišsiaiškinta. Jie padarė apie 30 000 eurų žalos.
Be vagių pamėgtų prekių, jie išnešė net šio prekybos tinklo logotipu paženklintas striukes, kuriomis apsirengę ėjo vogti į kito tinklo parduotuves.
Žala vis didėja
Policijos duomenimis, vien per šių metų sausio–rugsėjo mėnesius prekybos tinkluose iš viso užfiksuota 1116 vagysčių. Tuo metu pernai per tą patį laikotarpį policija užfiksavo 734 tokius nusikaltimus.
Prekybos įmonių asociacijos duomenimis, dėl vagysčių iš parduotuvių patiriama žala kasmet auga. Maisto prekių parduotuvėms 2021 metais vagių padaryta žala, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 28,2 proc.
Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius parduotuvėse įvykdyta dvigubai daugiau vagysčių nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Padaryta žala irgi dvigubai didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Įžūlūs ilgapirščiai siautėja įvairiuose miestuose
Šiuo metu vagile rekordininke laikoma J.M., kuri per savaitę įvykdė 5–6 vagystes, o pavogtų prekių vertė siekė nuo 150 iki 300 eurų. Moteris ne kartą buvo sulaikyta, perduota policijos pareigūnams, bet savo veiklos nenutraukė.
Praėjusiais metais Kuršėnuose esančioje parduotuvėje „Iki“ vienas vagišius per mėnesį apsilankė net 16 kartų, vogė saldainius, silkes ir net žaislus, o pavogtų prekių vertė siekė 362,5 euro.
Vagių itin mėgstama prekė – loterijos bilietai. Nuo šių metų balandžio iki liepos mėnesio vienas kaunietis po kelias dešimtis loterijos bilietų iš parduotuvių pavogė 4 kartus, sausį jis buvo sulaikytas už kitų prekių vagystę.
Spalio 1-ąją iš vienos sostinės parduotuvės buvo pavogta momentinių loterijos bilietų už 505 eurus. Paaiškėjo, kad iš skirtingų Vilniaus parduotuvių tas pats vyras loterijos bilietus vogė visą savaitę. Jo grobis – 120, 220 eurų vertės bilietai. Vagis įkliuvo bandydamas pavogti bilietų už 130 eurų.
Viena įžūliausių loterijos bilietų vagysčių užfiksuota šių metų kovą: trečią kartą pasidairyti į vieną parduotuvę užėjęs jaunuolis priėjo prie „Perlo“ terminalo kasos ir griebė ten buvusį stovą su loterijos bilietais. Kasininkei sutrukdžius ir nepavykus atplėšti bilietų stovo nuo prekystalio jis stvėrė „Perlo“ terminalo monitorių su kasa, kurioje buvo 560 eurų. Į lauką išbėgęs plėšikas buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.
Greičiausia vaizdo kamerų užfiksuota vagystė truko vos 10 sekundžių. Asmuo įbėgo į parduotuvę, griebė pirmą pasitaikiusią šokolado dėžę ir išbėgo pro duris, kurias saugojo jo bendrininkas.
