Nors dauguma šios gaujų narių jau seniai susitaikė su savo teistumu arba džiaugėsi išteisinimu, vis dėlto atsirado penki asmenys, kurie skundė jiems nepatikusius Šiaulių apygardos ir Lietuvos apeliacinių teismų sprendimus.
Gaujos lydere vadintos Neringos Venckienės tetos Audronės Skučienės kasacinį skundą teismas atsisakė priimti, tačiau kitų keturių „seklių“ – Tatjanos Borovec, Violetos ir Gintaro Banaičių bei Ramintos Baltuškienės buvo priimti ir išnagrinėti.
T.Borovec pirmosios instancijos teismo buvo išteisinta dėl informacijos rinkimo, tačiau apeliacinis teismas ją pripažino kalta dėl šio nusikaltimo. Tiesa jokios bausmės už tai T.Borovec nesulaukė – byla jos atžvilgiu buvo nutraukta suėjus senaties terminui.
Bet ir tokiu sprendimu klaipėdietė liko nepatenkinta. Ji prašė LAT panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo šių metų sausio 6 dieną paskelbtą nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 metų gegužės 30 dienos nuosprendį, tačiau LAT jos kasacinio skundo netenkino.
Gerų žinių LAT nesulaukė ir antstolę Sonatą Vaicekauskienę persekiojęs ir už tai 3766 eurų bauda nubaustas G.Banaitis.
G.Banaitis savo kasaciniame skunde teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo neteisėtai klausomasi jo ir jo žmonos V.Banaitienės pokalbių, kurie ir tapo pagrindiniais jų daromų nusikaltimų įrodymais, tačiau jo pretenzijos buvo atmestos, kaip nepagrįstos.
Vis dėlto, LAT pripažino, kad kai kurių G.Banaičio ir V.Banaitienės pokalbių negalima traktuoti, kaip jų kaltės įrodymo, todėl jie iš ankstesnių teismų nuosprendžių yra pašalinami.
Tuo pačiu V.Banaitienė buvo išbraukta ir iš asmenų, kurie turėtų atlyginti Laimutei Stankūnaitei padarytą žalą, sąrašo, tačiau tai jos neišgelbėjo nuo skirtos 3389 baudos sumokėjimo.
Didžiausią pergalę po šio LAT sprendimo gali švęsti buvusio Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja R.Baltuškienė.
Apeliacinis teismas ją išteisino dėl piktnaudžiavimo, kai ji pasinaudodama savo pareigojimus domėjosi, kaip tarnybos ruošiasi perduoti dukrą L.Stankūnaitei, o dabar išteisino ir dėl trukdymo antstolei atlikti savo pareigas.
Teismas visiškai sutiko su R.Baltuškienės kasacinio skundo argumentais, kad jei ji nepiktnaudžiavo savo pareigomis ir nepadarė jokio nusikaltimo domėdamasi, kaip tarnybos planuoja įvykdyti teismo sprendimą, tad ir negalėjo trukdyti antstolei atlikti savo darbo.
LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Ikiteisminis tyrimas dėl Garliavoje veikusios nelegalių seklių gaujos buvo pradėtas 2011 metais, gavus Marijos Milinienės pareiškimą.
2010 metų gruodį sūnaus Vaido netekusi moteris norėjo išsiaiškinti, kas ir kodėl vaikiną po mirties bandė paversti mistiniu pedofilu Aidu, kurio esą ieškojo, tačiau taip ir nerado Drąsius Kedys.
Tada dar niekas nemanė, kad, atrodytų, paprastas tyrimas bus atliekamas ne vienus metus ir į teisiamųjų suolą sės net 11 žmonių, patikėjusių N.Venckienės sukurta pedofilijos istorija.
Pirmasis apie gaujos veiklą prabilo metus prie Venckų ir Kedžių namų gyvenęs Vitalijus Keršis.
Iškviestas į apklausą pasiaiškinti dėl viename portale išspausdinto savo rašinio, kuriame jis teigė, kad Lietuvoje egzistuoja pedofilų klanas, įvardijo tariamai jam priklausančių asmenų pavardes, V.Keršis net neketino prisiimti svetimos kaltės ir tyrėjams išklojo, kas nuo 2010 metų gegužės vyko Klonio gatvėje.
V.Keršis papasakojo, kad prie Venckų ir Kedžių namų susirinkusiems N.Venckienė ir jos teta liepdavo domėtis joms neįtikusių asmenų gyvenimu ir juos sekti. Nelegaliems sekliams buvo duotos kaukės, vaizdo kamera. Ataskaitą apie nuveiktus darbus jie turėdavo pateikti A.Skučienei, o ji viską perduodavo N.Venckienei.
Tyrėjams V.Keršis pateikė ir vieną A.Skučienės rašytą raštelį, kuriame buvo surašytos pavardės tų asmenų, kurių gyvenimu reikia pasidomėti.
Prie pavardžių, sugrupuotų į kategorijas, nurodyti jų gyvenamųjų vietų adresai ir tai, kas juos tariamai sieja.
Pasak V.Keršio, tokių raštelių iš Garliavos kirpėjos jis buvo gavęs ir daugiau, tačiau visus išmetė, išsaugojo tik šį vienintelį, kurį A.Skučienei rašant diktavo pati N.Venckienė.
Po šio V.Keršio liudijimo tyrėjai nusprendė apklausti ir abi moteris, tačiau tiek A.Skučienė, tiek N.Venckienė savo kaltę neigė. Liudyti iškviesta N.Venckienė tikino, jog į gatvėje gyvenančių žmonių reikalus iš viso nesikišdavo ir su jais nebendraudavo, o A.Skučienė dėl raštelio atsiradimo pateikė net kelias versijas – iš pradžių neigė tai rašiusi, o vėliau teisinosi, kad esą V.Keršis ją įviliojo į gudriai suregztas pinkles – paprašė jos surašyti pavardes, nes esą pats troško veiklos, bet bijojo, kad visų pavardžių neprisimins.
Iš 11 šios bylos teisiamųjų kaltais buvo pripažinti septyni asmenys, keturi jų buvo išteisinti.
Kaltinimus šioje byloje ketinta pareikšti ir N.Venckienei, tačiau pabėgusi į JAV ji jų išvengė, nes Amerikos teismai nesutiko pagal šiuos įtarimus išduoti bėglės Lietuvai.
