„Lapkričio 4 d. apie 10 val. 40 min. Jurbarko r., kelio Smalininkai-Tauragė 3-ame km, atliekant paminklo, skirto partizanams atminti, ardymo bei kasimo darbus, rasti žmogaus kaulų fragmentai“, - šeštadienio rytą pranešė Policijos departamentas.
Nors Policijos departamentas ir nenurodo, tačiau aiškėja, jog paminklas buvo skirtas ne Lietuvos laisvės kovų dalyviams, o sovietiniams partizanams. Jurbarko krašto naujienų portalo jurbarkosviesa.lt publikuotose nuotraukose iš įvykio vietos ant paminklo aiškiai matyti penkiakampė žvaigždė.
Portalo jurbarkosviesa.lt duomenimis, rastos žmogaus penkios kaukolės ir įvairių kaulų fragmentai. Po policijos tyrimo bus sprendžiama, kaip ir kur rasti palaikai bus perlaidoti.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.
Apie sovietų partizanus
Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje veikusius sovietinių partizanų būrius prižiūrėjo ir koordinavo Maskvoje suformuotas komitetas, kuriam vadovavo Antanas Sniečkus. Daugumoje atveju naudodami diversinius kovos metodus ir sabotažą, sovietų partizanai kovojo su vokiečiais, tačiau tuo pačiu terorizavo ir Lietuvos gyventojus. Keršydami už sovietų partizanų išpuolius, vokiečiai baudė taikius gyventojus, degindavo ištisus kaimus (pvz., Pirčiupiai su visais gyventojais buvo sudeginti po sovietinių partizanų išpuolio).
Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad sovietiniai partizanai Lietuvoje prisidėjo prie antihitlerinės koalicijos pergalės, teikė prieglobstį ir galimybę kovoti prieš nacius mirčiai pasmerktiems žydams, kitiems persekiojamiems žmonėms, kartu jų veikla Lietuvoje turėjo sukurti sovietinės valdžios regimybę ir tęstinumą, SSRS teritorines pretenzijas į Lietuvą ir jos gyventojų politinę savimonę, rengė sąlygas sovietinei reokupacijai ir sovietizacijai. Lietuvos gyventojai iš esmės sovietinio partizaninio judėjimo nepalaikė, jis buvo nesavaiminis, menkas.
Sovietiniai partizanai veikė kaip Lietuvos valstybingumo priešai, antinacionalinė jėga, nusikalstamo stalininio totalitarinio režimo atstovai ir gynėjai, jų veikla neprisidėjo prie lietuvių tautos laisvės kovos.
Sovitiniai partizanai konfrontavo su lietuvių antinaciniu pasipriešinimu ir lenkų antinaciniu bei antilietuvišku pogrindžiu Rytų Lietuvoje.
