Šioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Teisiamųjų suole atsidūrė ir bendrovės „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis, dabartinis bendrovės generalinis direktorius Tomas Eikinas bei dar trys ankstesni šios įmonės vadovai.
Bylą sudaro net 109 tomai tyrėjų surinktos medžiagos.
Bylos ir vėl nepradėjo nagrinėti
Pirmasis posėdis šioje byloje turėjo vykti dar pavasarį, tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nes to paprašė trijų kaltinamųjų advokatai.
Per antrąjį teismo posėdį, kuris vyko rugsėjo 13-ąją, kaltinamųjų advokatai užsiminė apie atsarginio teisėjo būtinybę, nes bylos nagrinėjimas gali užimti daug laiko.
Advokatai paprašė padaryti pertrauką, per kurią būtų paskirtas atsarginis teisėjas, kuris jau nuo pirmojo posėdžio dalyvautų nagrinėjant šią bylą. Tam pritarė ir valstybinį kaltinimą palaikančios dvi prokurorės.
Todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas.
Antradienį į teismo posėdį Šiaulių apygardos teisme atvyko tik vienas kaltinamasis – T.Eikinas. Kiti kaltinamieji teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu.
Prasidėjus posėdžiui bylą nagrinėjantis teisėjas pranešė, kad prašymas dėl atsarginio teisėjo paskyrimo nebuvo patenkintas.
Pagrindiniu šio posėdžio veikėju tapo AB „Grigeo Klaipėda“ atstovas, advokatas Linas Sesickas, kuris teismui pateikė du prašymus, o juos išklausęs teisėjas vėl paskelbė pertrauką.
Todėl ši byla iš esmės nebuvo pradėta nagrinėti ir per trečiąjį teismo posėdį.
Prašė užtikrinti nekaltumo prezumpciją
Į teismą kreipęsis advokatas L.Sesickas pareiškė, kad jam kilo abejonių dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumo.
Pasak advokato, teismas reaguodamas į Klaipėdos krašto bendruomenės asociacijos atstovo, kuris nėra proceso dalyvis, prašymą išsiuntė jam kaltinamąjį aktą.
„Kaltinamajame akte surinkti duomenys dar nėra įrodymai, tačiau jie pateko į žiniasklaidą.
Pasirodė publikacija, kur cituojamas kaltinamasis aktas ir jame užfiksuotos aplinkybės. Buvo paviešinti telefoniniai pokalbiai, atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenys ir duomenys, susiję su privačių asmenų gyvenimu.
Buvo atskleisti „jautrūs duomenys“, paskelbtos formuluotės, kurios reziumuoja kaltinamųjų kaltumą, ir tokiu būdu buvo pažeista nekaltumo prezumpcija“, – teisme sakė L.Sesickas.
AB „Grigeo Klaipėda“ atstovo teigimu, ikiteisminio tyrimo duomenis atskleidė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamuosiuse posėdžiuose dalyvavusios prokurorės.
„Aplinkos ministras yra išdėstęs poziciją viešoje erdvėje, kad bendrovė („Grigeo“) padariusi milijoninę žalą ir suformavo nuomonę, kad bendrovė kalta ir turėtų būti nubausta. Tame kontekste gynybai yra sudėtinga dirbti savo darbą. Ar tokiais veiksmais buvo užtikrintas proceso dalyvių lygiateisiškumas?“, – klausė advokatas.
L.Sesickas prašė teismo jo prašymą prijungti prie bylos ir užtikrinti nekaltumo prezumpcijos principą.
Laikytis baudžiamojo proceso kodekso nuostatų bei užtikrinti objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą teismo prašė ir kiti savo kolegą palaikę advokatai.
Ir L.Sesickas, ir kiti advokatai patikino, kad šis prašymas nereikia prašymo nušalinti bylą nagrinėjantį teisėją.
Kuršių marių ekologinė būklė nepablogėjo?
Po to L.Sesickas pateikė naują prašymą – kad byla būtų perduota prokuratūrai ją papildyti dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto.
Advokatas prašė prie bylos prijungti dokumentus apie tarptautinių ekspertų atliktus tyrimų ir jų išvadas dėl nuotekų padarytos žalos.
„Tie duomenys buvo pateikti prokuratūrai, bet jie nebuvo prijungti prie bylos“, – sakė L.Sesickas.
Pasak advokato, kaltinamasis aktas buvo surašytas blogai, nes nenustatytas ryšys tarp į Kuršių marias išleistų nuotekų ir Kuršių marių ekologinės būklės.
„Nenustatyta reikšminga žala Kuršių marių vandeniui. O tai reiškia, kad žalos padarymo gamtai negalima inkriminuoti kaip nusikaltimo, kas buvo padaryta per ikiteisminį tyrimą ir kas yra užfiksuota kaltinamajame akte.
Prokuratūros teikimu buvo atliktos trys ekspertizės. Per pirmas dvi reikšmingo neigiamo poveikio Kuršių marių vandeniui nebuvo nustatyta. Jo būklė negerėja nuo 2010 metų ir tam yra daug priežasčių, kurios negali būti inkriminuotos bendrovei. O trečioji prokuratūros specialistų išvada prieštarauja pirmosioms dviems.
Be to, Aplinkos apsaugos departamentas jau pateikė milijoninį civilinį ieškinį dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo.
Tas pats departamentas reikalauja atlyginti žalą ir, kita vertus, – teikia prokuratūrai „specialistų“ ataskaitą apie pablogėjusią Kuršių marių vandens būklę, kur teršalų emisijos aktas sutapatinamas su padarytos žalos faktu.
Tačiau pagal europinę teisę tarša nelygu žalai. Iš tiesų reikšmingo poveikio faktas nebuvo nustatytas, tačiau jis yra inkriminuojamas. Kaip teismas gali ištaisyti šį prokuratūros darbo trūkumą?“, – klausė advokatas.
Darbuotojus prilygino valstybės tarnautojams
Pasak L.Sesicko, bendrovės „Grigeo“ samdyti tarptautiniai ekspertai pateikė tris ataskaitas, tačiau esminės vandens būklės pablogėjimo nenustatė. Vandens būklės pablogėjimo nė karto nenustatė ir nuo 2012 metų Kuršių marių būklės monitoringą atlikinėję valstybės specialistai.
Šių aplinkybių visuma, pasak advokato, leidžia tvirtinti, kad bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nuotekos reikšmingos žalos Kuršių marių vandens būklei nepadarė.
L.Sesickas atkreipė dėmesį ir neatitikimus dėl pačios bedrovės valymo įrengimų efektyvumo. Pasak advokato, prokuratūros specialistų teigimu bendrovės valymo įrengimų efektyvumas tebuvo 30 procentų, o pačios bendrovės specialistų vertinimu – 55 procentai.
AB „Grigeo Klaipėda“ atstovui užkliuvo ir tai, kad kai kuriems šios bendrovės darbuotojams buvo pareikšti kaltinimai, kurie yra reiškiami valstybės tarnautojams, nors ši bendrovė yra privati ir jos darbuotojai negali būti prilyginami valstybės tarnautojams.
Grąžinti bylą prokuratūrai, kad būtų ištaisytos esminės klaidos, teismo prašęs L.Sesickas sakė, kad to per teismo posėdžius padaryti nebūtų įmanoma. Pasak advokato, kaltinamajame akte neatsakyta į pagrindinį klausimą – kuo remiantis buvo paskaičiuota žala, jei reikšmingo būklės pablogėjimo nebuvo nustatyta.
Bendrovės atstovą palaikė kaltinamųjų advokatai
L.Sesicko prašymą grąžinti bylą prokuratūrai palaikė ir jo kolegos, kurie išvardijo ir daugiau kaltinamojo akto trūkumų.
Advokatams kliuvo formuluotė dėl organizuotos grupės nusikaltimui daryti subūrimo. Jų teigimu, iš kaltinamojo akto neaišku, nei kada tokia grupė buvo suburta, nei konkretus kiekvieno šios grupės nario vaidmuo.
Pasak advokatų, kaltinamajame akte organizuotos grupės narių vaidmenų pasiskirstymas yra grindžiamas tik bendrovėje dirbančių darbuotojų pavaldumo santykiais.
L.Sesicko prašymui prieštaravo tik civilinio ieškovo, Aplinkos apsaugos departamento, advokatė ir kaltinimą palaikiusios prokurorės.
Aplinkos apsaugos departamento advokatės teigimu, L.Secicko prašymas yra nepagrįstas.
„Didelės žalos sąvoka Baudžiamajame kodekse yra vertinamoji. Vertinimas turėtų nusikelti į vėlesnę stadiją“, – sakė advokatė.
Šiemet vyks dar vienas teismo posėdis
Prokurorės sakė, kad klausimus dėl advokatų ginčijamų specialistų išvadų, būtų galima spręsti jau teismo posėdžių metu.
Prokurorės atrėmė ir kritiką dėl kaltinimų abstraktumo.
Jų teigimu, kiekvieno kaltinamojo kaltės klausimą taip pat galima spręsti per teismo posėdžius, o bylos grąžinimas tyrimui papildyti tų klausimų neišspręs.
Kaltinimą palaikančios prokurorės prašė teismo atmesti advokato L.Sesicko prašymą.
Išklausęs proceso dalyvius bylą nagrinėjantis teisėjas nusprendė daryti pertrauką.
Sprendimas dėl bylos grąžinimo tyrimui papildyti bus priimtas lapkričio 22 dieną, o kitas posėdis šioje byloje vyks gruodžio 13 dieną.
Kaltinamajame akte – daugiau nei 300 puslapių
Ikiteisminis tyrimas pradėtas daugiau nei prieš dvejus metus, kai buvo įtarta, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos. Buvo įtarta, tai buvo daroma klastojant bendrovės dokumentaciją.
Per kratas pavyko aptikti specialius taršių nuotekų įrenginius bei gauti kitus reikšmingus pradinius duomenis. Prokurorui reikalaujant nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas. Bendrovėje buvo pradėti ir gamtosauginiai patikrinimai.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, o kaltinamąjį aktą sudaro daugiau nei 300 puslapių.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, kuris pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Už taršą atsakingiems asmenims gali grėsti iki septynerių metų nelaisvės, o „Grigeo Klaipėdai“ gali būti apribota veikla, įmonė gali būti likviduota, jai gali grėsti iki 5 mln. eurų bauda.
