Pranešimai apie žaidimų konsoles internetu įsigijusius ir jų negavusius žmones į policijos komisariatus ėmė plaukti 2020 metų pabaigoje. Per kelis mėnesius buvo gauti aštuonių nukentėjusiųjų pareiškimai.
Juos parašę asmenys tvirtino susigundę įsigyti internetiniame tinklalapyje už mažesnę nei rinkos kaina siūlomą žaidimų konsolę „PlayStation 5“.
Dauguma nukentėjusiųjų sakė žinoję apie internetinius sukčius, todėl prieš pervesdami pinigus už žaidimų konsolę tikrindavo, į kieno sąskaitą juos perveda. Sužinoję, kad sąskaita priklauso jau daug metų veikiančiai įmonei, žmonės nedvejodami pervesdavo už žaidimų konsolę prašomus 590 eurų. Deja, prekės jie negaudavo, o pardavėjo telefonas būdavo išjungtas.
Pareigūnų vizitas šokiravo
Įmonės vadovo pavardė buvo žinoma, todėl tyrėjai jį nesunkiai surado. Kriminalistų vizito sulaukęs šiaulietis nustebo sužinojęs, kad jis turi įmonę. O kai pareigūnai pasakė, kad jis įtariamas sukčiavimu, vyrą ištiko šokas.
Šiaulietis sakė jokios įmonės neturįs ir žaidimų konsolėmis neprekiaująs. Vyras tvirtino, kad sukčiai galėjo pasinaudoti jo vardu ir pavarde, nes jis prieš kurį laiką pametė savo tapatybės kortelę.
Tyrimą tęsę pareigūnai išsiaiškino, kad šio šiauliečio vardu įmonė buvo įsigyta neseniai, – tai padaryta per penkis nuotoliniu būdu įvykusius sandorius.
Įstatymas įsigyjant įmonę nebuvo pažeistas: jei parduodama iki 25 proc. uždarosios akcinės bendrovės akcijų, pirkimo ir pardavimo sutartys gali būti sudaromos rašytine forma, ir tokiu atveju nereikia vykti pas notarą, įmonės pardavimas vyksta pasirašant dokumentus nuotoliniu būdu.
Tyrėjai nustatė, kad įmonė bendrovėje „Paysera LT“ turi dvi nuotoliniu būdu atidarytas sąskaitas. Palyginę asmenukių nuotraukas, pateiktas atidarant sąskaitas, ir gyventojų registre esančias tapatybės kortelę pametusio šiauliečio nuotraukas tyrėjai suprato, kad tai – ne tas pats asmuo.
Pagelbėjo žiniasklaida
Supratę, kad konsolių pirkėjus apgavo svetima tapatybės kortele pasinaudojęs sukčius, pareigūnai pradėjo jo paiešką. Įtariamojo nuotraukos, padarytos atidarant banko sąskaitas, buvo išsiųstos į visus Lietuvos policijos komisariatus, kalinimo bei probacijos įstaigas.
Kas yra nuotraukose užfiksuotas žmogus, pareigūnams pavyko sužinoti tik paviešinus nuotraukas žiniasklaidoje.
Kriminalistai atliko kratas įtariamuoju tapusio 39 metų informacinių technologijų (IT) specialisto darbovietėje bei namuose.
Per darbovietėje atliktą kratą įkalčių nerasta.
Atvykę į įtariamojo namus pareigūnai pajuto degėsių kvapą.
Buvo įtarta, kad įkalčius galėjo sudeginti įtariamojo žmona, kuriai apie jos vyro darbovietėje atliktą kratą pranešė telefonu paskambinęs vyro viršininkas. Tačiau jokių degėsių likučių per kratą taip pat nebuvo rasta. Pats įtariamuoju tapęs IT specialistas kaltę neigė.
Pareigūnai rankų nenuleido.
Darkart įtariamojo darbovietėje apsilankę tyrėjai pastebėjo palaidinę, kuri buvo tokia pati kaip ir sąskaitą atidariusio asmens darytose asmenukėse.
Jos ir įtariamojo nuotraukos buvo išsiųstos ekspertams.
Vaizdo tyrimą atlikę specialistai nustatė, kad tai yra tas pats asmuo. Tačiau įtariamasis ir toliau savo kaltę atkakliai neigė.
Padėjo tyrėjos pastabumas
Prisipažinti sukčių privertė viena tyrėjos pastebėta detalė. Dar kartą „Paysera LT“ pateiktas asmenukes apžiūrėjusi pareigūnė atkreipė dėmesį į jose besimatantį individualios gamybos spintos kampą bei gipsinėse lubose esantį įskilimą.
Tai tyrėją paskatino dar kartą nuvykti į įtariamojo namus. Čia pareigūnė pamatė tą pačią nuotraukoje matytą spintą ir tokį pat įskilimą gipsinėse lubose.
Apie įtarimus pasakiusi tyrėja išeidama vyrui pasakė: „Kai apsispręsit duoti parodymus, paskambinkit.“
Įtariamojo skambučio pareigūnė sulaukė vos grįžusi į policijos komisariatą. IT specialistas prisipažino gatvėje radęs asmens tapatybės kortelę ir sumanęs to asmens vardu įsigyti įmonę. Vyras tvirtino tenorėjęs patikrinti, kiek ir ko galima nuveikti su svetima tapatybės kortele, kaip veikia įmonių kontrolės sistemos.
Paaiškėjo, kad kontrolės sistemos įmonėse neveikia. Įmonę svetimu vardu šiaulietis be problemų įsigijo nuotoliniu būdu.
Nors šis IT specialistas buvo nepanašus į tikrąjį tapatybės kortelės savininką, jam svetimu vardu be vargo pavyko atsidaryti ne tik banko sąskaitas, bet ir telekomunikacijų bendrovės salone sudaryti paslaugų teikimo sutartį.
Greitai atlygino nuostolius
Svetimu vardu įsigijęs įmonę ir atsidaręs banko sąskaitas IT specialistas į internetinę skelbimų svetainę įdėjo skelbimą apie parduodamas žaidimų konsoles, kurių net neturėjo.
Iš pigiai parduodamomis žaidimų konsolėmis susigundžiusių žmonių sukčius pasisavino 4 tūkstančius 720 eurų. Siekdamas švelnesnės bausmės IT specialistas iš karto po prisipažinimo atlygino nukentėjusiesiems padarytus nuostolius ir 300 eurų skolą telekomunikacijų bendrovei.
Kadangi šis vyras anksčiau teistas nebuvo, Šiaulių apylinkės teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatė vienų metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą ir skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
