Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę nepriėmė privačios bendrovės direktoriaus ir buldozerio mašinisto D.G., kurį A.Karalius buvo pastūmęs, skundo dėl architekto išteisinimo.
LAT pažymėjo, jog nėra pagrindo manyti, kad buvo padarytas esminis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimas, sutrukdęs Kauno apygardos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
Kauno apygardos teismas byloje dėl inkriminuojamo viešosios tvarkos pažeidimo architektą išteisino, pabrėžęs, jog A.Karaliaus veiksmai – kaukės nuėmimas bei stumtelėjimas – nesukėlė tokių padarinių, dėl kurių būtų galima pačią griežčiausią, baudžiamosios atsakomybės formą.
A.Karaliaus ir kitų neabejingų žmonių pastangomis unikalus tarpukario statinys Perkūno alėjoje, priklausęs Steigiamojo Seimo nariui, XX amžiaus pradžios nepriklausomybės kovų savanoriui Petrui Ruseckui (1883–1945) nebuvo nušluotas nuo žemės paviršiaus – tiesa, nelegaliai mosuotas buldozerio kaušas spėjo vilą taip sudaužyti, kad ji atrodo kaip po bombardavimo.
Elgėsi nuoširdžiai
„A.Karaliaus elgesio motyvas buvo ne chuliganiškos paskatos ar kitos menkavertės dingstys – jis nuoširdžiai rūpinosi ne tik jam asmeniškai, bet ir visai Lietuvos visuomenei reikšmingo objekto, kurį siekta įtraukti į UNESCO sąrašą, išsaugojimu“, – konstatavo Albino Antanaičio vadovaujama Kauno apygardos teisėjų kolegija.
Po daugybės A.Karaliaus iškvietimų, skambučių paveldosaugai, policijai, Statybos inspekcijai atsakingos institucijos taip ir nesugebėjo užkirsti kelio vilos niokojimui.
Pasak Kauno teisėjų, architektas teisėtai ir civilizuotai aiškinosi situaciją dar likus kelioms iki konflikto su buldozerininku, kuris peraugo į baudžiamąją bylą.
„A.Karalius kantriai ir dalykiškai bendravo su objekto savininku (vilą nugriauti užsimojusiu ir firmą su buldozeriu pasamdžiusiu Kauno verslininku Artūru Dankovskiu – Red.) bei griovimo darbus vykdžiusiu vadovu, informavo visas atsakingas institucijas – savivaldybę, Statybos inspekciją, Aplinkos apsaugos departamentą, policiją.
Tačiau jo pastangos ir pagalbos prašymai buvo neveiksmingi, kadangi darbų vadovas bei užsakovas atsisakė geranoriškai palaukti, kol institucijos išaiškins situaciją dėl griovimo darbų teisėtumo“, – pažymėjo Kauno apygardos teismas.
Incidento metu A.Karalius buvo apimtas nevilties – nebežinodamas, ką dar gali padaryti, jis kvietėsi žiniasklaidos atstovus kad šie atgrasytų darbų vykdytoją nuo jų tęsinio, tačiau poveikio nepadarė ir įjungtos filmavimo kameros.
Todėl, siekiant sugėdyti buldozerio mašinistą D.G., priversti jį atsitokėti, atskleidžiant jo tapatybę, A.Karalius nutraukė nuo jo apsauginę kaukę, o buldozerininkui bandant išeiti, stumtelėjo, kad jis liktų vietoje, nevengtų atsakomybės ir atsakytų į klausimus, rūpimus susirinkusiems žmonėms.
Rimties nesutrikdė
Remdamasis dalies liudytojų parodymais, Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog vilą traiškiusio mašinisto griuvimui įtakos turėjo ne tik A.Karaliaus elgesys, bet ir tai, kad D.G. koja kliudė tvoros laikiklį ir neišlaikydamas pusiausvyros.
Iš vaizdo įrašo nėra galimybės objektyviai nustatyti, ar jis pastumtas kliudė kulnu laikiklį.
Kauno teisėjų kolegijos vertinimu, A.Karaliaus veiksmai visuomenės rimties ir tvarkos nesutrikdė, todėl nėra pagrindo jį bausti už viešosios tvarkos pažeidimą.
Žmonės prie vilos susirinko, pasipiktinę kultūriniu požiūriu vertingo pastato griovimu, kuris buvo vykdomas šeštadienį, galima savavališkai, neteikiant visuomenės nariams juos dominančios informacijos.
Kelias iki teisingumo – ilgas
Kelias iki teisingumo A.Karaliui kainavo daug laiko, nervų ir lėšų – jam iškeltos bylos tyrimas ir jos svarstymas teismuose truko beveik dvejus metus. Konfliktas prie vilos su buldozerio mašinistu įsiplieskė 2020 metų spalio 17 dieną, o galutinis taškas padėtas tik šių metų liepos pabaigoje.
Kauno apylinkės teismas buvo pripažinęs A.Karalių kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, skyręs jam pustrečio tūkstančio eurų baudą – dar 3 tūkst. eurų pagal šį nuosprendį buvo atseikėta D.G. advokato išlaidoms ir jo neturtinei žalai atlyginti.
Tačiau situaciją iš esmės pakeitė Kauno apygardos teismo sprendimas, panaikinęs nepalankų verdiktą architektui – jis buvo išteisintas.
Kauno apygardos teismo argumentai netenkino buldozeriu griauti vilos atvykusio D.G., tačiau jo skundo Aukščiausiasis teismas nepriėmė, liepos 28-ąją priėmęs atitinkamą nutartį.
Siekė išgelbėti istorinį pastatą.
A.Karaliaus tvirtinimu, konfliktas tarp jo ir D.G. prasidėjo dar spalio 14 dieną, likus 3 dienoms iki D.G. pastūmimo.
Pasak architekto, buldozerio mašinistas neteisėtai pradėjo griauti vilą, todėl jis dėjo visas pastangas, kad darbai būtų sustabdyti. Sukėlus ant kojų institucijas, tą laikinai pavyko pasiekti, tačiau šeštadienį, spalio 17-ąją, griovimas buvo atnaujintas. Darbai buvo atliekami netinkamai, ant žemės buvo metamos pavojingos atliekos, kilo asbesto dulkės.
Iš pradžių policijos pareigūnai atsisakė vykti pareiškę, jog nėra daromas nusikaltimas.
Susirūpinęs dėl architektūrinio objekto likimo, A.Karalius bandė stabdyti D.G., prašė prisistatyti ir išjungti techniką, tačiau buldozerininkas nei į A.Karaliaus, nei į kitų žmonių pastabas nereagavo.
Atvykus aplinkos apsaugos inspektoriui, darbai buvo sustabdyti – pasak A.Karaliaus, prisistatyti atsisakęs D.G. sukosi eiti ir sėsti į atgal į techniką, todėl jis stengėsi užkirsti tam kelią – nutraukė kaukę ir nežymiai prisilietęs prie mašinisto, stumtelėjo petį.
Architektas teigė neturėjęs tikslo sukelti skausmo – tiesiog norėjo sustabdyti griovimo darbus, kad vila dar galėtų būti atstatyta.
Jautėsi nepatogiai
Pasak buldozeriu vilą nuo žemės šlavusio firmos direktoriaus D.G., spalio 14-ąją policija ir Statybos inspekcija jam leido tęsti darbus, o spalio 15-ąją atsakingų institucijų atstovai jau pareikalavo juos nutraukti.
Spalio 17-ąją buldozeris prie vilos vėl užriaumojo – D.G. aiškino, jog atvykus paveldosaugininikams, esą niekas neliepė nutraukti griovimo darbų.
Vėliau pasirodė aplinkosaugininkas, kuris rodė jam ženklus, kad darbai būtų sustabdyti ir paprašė prisistatyti, tačiau viešai to padaryti D.G. nepanoro.
Pasak D.G., jis pasiūlė inspektoriui nueiti iki automobilio, kuriame buvo jo dokumentai, tačiau tuomet A.Karalius supyko, nuplėšė jam nuo veido kaukę ir pastūmė – krisdamas vilos griovėjas nukrito ant segmentinės tvoros, kuria buvo aptvertos atliekos.
Architekto veiksmai jam sukėlė nepatogumų, jis jautėsi blogai psichologiškai, kojoje jautė skausmą ir dvi savaites negalėjo dirbti.
Užkirto kelią griovimui
Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Saulius Rimas tvirtino, jog art deco vila yra priskirta 4-ajai (aukščiausiai) kultūrinės vertės kategorijai, todėl ji atitinka kultūros paveldo statinio sąvoką.
„Sąmoningo mėginimo pargriauti tikrai nebuvo, tik stumtelėjimas. A.Karaliaus veiksmai padėjo sustabdyti griovimo darbus, nes jie nebuvo atnaujinti“, – teisme prisiminė S.Rimas.
Pasak Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiojo specialisto Andriaus Liako, nėra abejonių, kad vila turi vertingųjų savybių – tai liudija ir griovimo vietoje aptikti autentiški tarpukario laikmečio fasado dekoro elementai, langų apvadai, išraiškos balkono tvorelės. Buvo numesta net kolona.
Dar likus 3 dienoms iki incidento A.Liakas nurodė vilą griovusiems žmonėms, kad darbai turi būti nedelsiant sustabdyti, bet spalio 17-ąją jie tęsėsi – paveldosaugininkas tądien kelis kartus kvietė policiją, tačiau pareigūnai važiuoti atsisakė.
Sumalė griovėjo argumentus
Perkūno alėjoje buldozeros riaumojo net po to, kai Statybos inspekcija surašė savavališkos statybos (griovimo) aktą ir įpareigojo vilą įsigijusį Kauno verslininką A.Dankovskį nevykdyti griovimo darbų
Savaitgalis galbūt nebuvo pasirinktas atsitiktinai, nes tomis dienomis dirba ne visos tarnybos.
Nuo platų atgarsį sukėlusio įvykio praėjo daugiau nei pusantrų metų, tačiau vila iki šiol stovi siaubingai sudarkyta – nors Statybos inspekcija yra įpareigojusi A.Dankovskį atkurti istorinį objektą, teisminiai ginčai vyksta iki šiol. Šioje civilinėje byloje yra svarstoma taikaus susitarimo galimybė.
Dar vienoje, administracinėje byloje šis verslininkas bandė įrodyti, kad griovė vilą teisėtai, tačiau teismai jo argumentus sumalė į miltus.
A.Dankovskio tvirtinimu, vila buvo avarinės būklės, tačiau teismas kritiškai pažvelgė ir į šį argumentą: „Apeliantas nepateikė įrodymų, kad ekspertizė atlikta ir avarinė būklė konstatuota pagal galiojančius teisės aktus“.
Art deco stiliaus tarpukario vilą sunaikinti pasišovusiam verslininkui už neteisėtą griovimą ir kitus pažeidimus skirta 4,3 tūkst. eurų bauda.
