Kaip jau skelbė lrytas.lt, rugpjūčio 3 d. apie 18 val. Marijampolės pataisos namuose, pasivaikščiojimo kiemelyje, konflikto metu, vienas nuteistasis (gim. 1979 m.) iki gyvos galvos, savadarbiu peiliu sužalojo gerklę kitam nuteistajam (gim. 1980 m.) iki gyvos galvos.
Sužalotasis vežamas į ligoninę mirė.
Portalui lrytas.lt pavyko išsiaiškinti konflikto dalyvių pavardes. Aiškėja, kad abu buvo įkalinti už kraują stingdančius nusikaltimus, o nužudyto vyro įvykdytas nusikaltimas prieš septynerius metus sukrėtė visą Švediją.
„Nusikaltimas įvykdytas iš seksualinių paskatų“
2015 m. birželio 7-osios vakarą Švedijos policija paskelbė 17-metės Lisos Holm paiešką. Joje dalyvavo ne tik pareigūnai, bet ir vietos bendruomenės, kur ji gyveno nariai.
Merginos paieška truko kelias dienas ir tik birželio 12 d. buvo rastas merginos kūnas. Nustatyta, kad mergina buvo pakarta daržinėje Blomberge, bet maždaug po dviejų valandų nugabenta į už poros kilometrų esantį pastatą ir paslėpta nedidelėje spintoje, kurioje buvo laikomi įrankiai.
Tą pačią dieną Švedijos policija sulaikė emigrantą iš Lietuvos Nerijų Bilevičių (gim. 1980 m.).
Nusikaltimas sukrėtė visą Švediją. Buvo teigiama, kad N.Bilevičius jėga įsitempė L.Holm į daržinę norėdamas ją išprievartauti.
Kai kėslai nepavyko, jis užmetė ant merginos kaklo daržinėje rastą virvę ir ją užveržė, o, septyniolikametei praradus sąmonę, pakėlė kūną ir jį pakabino.
Nors lietuvis neigė savo kaltę, o žmona jį gynė, teisėsaugininkams pavyko surinkti pakankamai jo kaltės įrodymų. Ant virvės, kurios kilpoje buvo pakarta L.Holm, buvo rasta N.Bilevičiaus kraujo. Jo DNR taip pat aptikta ant merginos kūno ir jos drabužių.
„Nusikaltimas padarytas iš seksualinių paskatų, nes L.Holm buvo išrengta. Mergina buvo jauna ir fiziškai silpnesnė už N.Bilevičių, todėl ji jautėsi bejėgė, jai buvo sunku kovoti už savo gyvenimą“, – rašoma nuosprendyje, kuriuo lietuvis emigrantas buvo įkalintas iki gyvos galvos.
Ekstradicija vėlavo
2017 m. rudenį Nerijus Bilevičius iš Švedijos kalėjimo jo paties prašymu buvo perkeltas į Lukiškes. Deportacija vėlavo beveik mėnesį.
Pagal galiojančius įstatymus, lietuvis į gimtinę turėjo būti grąžintas praėjus 30 dienų po teismo sprendimo, tačiau švedai vis ieškojo priežasties, kodėl jis turėtų likti bausmę atlikti jų kalėjime.
Pats N.Bilevičius dėl savo sprendimo buvo nepalenkiamas. Jis prašė deportacijos nestabdyti ir teigė, kad yra pasiryžęs kalėti Lukiškėse, net jei ten jo gyvenimo sąlygos ir bus daug prastesnės nei tos, kuriomis jis gyveno Švedijoje.
Kaip ir prašyme dėl deportacijos, taip ir Probacijos tarnybos pareigūnams N.Bilevičius kartojo, kad į Lietuvą jį veja artimųjų ilgesys ir negalėjimas bendrauti, nes dirbdamas ir gyvendamas Švedijoje jis taip ir neišmoko švedų kalbos.
Pirmasis N.Bilevičiaus prašymą dėl grąžinimo į Lietuvą nagrinėjęs Radviliškio teismas buvo nusprendęs, kad lietuvis įvykdė paprastą žmogžudystę, ir buvo jam nustatęs tik 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Su tuo nesutikusi prokuratūra sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Šis pripažino, kad lietuvis įvykdė nusikaltimą sunkinančiomis aplinkybėmis, auka nusikaltimo padarymo metu buvo bejėgė, todėl nusprendė, kad ir Lietuvoje žudikas turi būti įkalintas iki gyvos galvos. Po šio sprendimo L.Holm žudiko deportacija įvyko. Viską apmokėjo valstybė, tačiau vėliau ši suma per teismą turėjo būti išieškota iš paties N.Bilevičiaus.
Nerimsta ir būdamas už grotų
Perkeltas į Lietuvą N. Bilevičius iš pradžių kalėjo Lukiškėse, o kalėjimą uždarius atsidūrė Marijampolės pataisos namuose, kur trečiadienį mirė po konflikto su kitu nuteistuoju – Robertu Raulynu (gim. 1979 m.).
Robertas Raulynas kalėti iki gyvos galvos buvo nuteistas už nepilnametės išžaginimą ir jos motinos bei patėvio nužudymą Virbalio miestelyje (Vilkaviškio r.) pačioje 2001 m. pabaigoje. Slepiant nusikaltimą namas su palaikais buvo padegtas, o 14-metę R.Raulynas pagrobė ir išsivežė į Kauną. Čia ją netrukus išlaisvino policijos pareigūnai, kurie tuo pačiu ir sulaikė įtariamąjį.
2003 m. paskelbtu nuosprendžiu R.Raulyno sėbrai Mindaugas Ovčinikovas ir Robertas Kereiša buvo nuteisti po 20 metų kalėti, Armandas Bakanauskas atsipirko švelnesne bausme. Tuo tarpu pats R.Raulynas buvo pripažintas nusikaltimo organizatoriumi ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Apie R.Raulyno pavardę visuomenė vėl išgirdo 2015 m., kai jis Lukiškių kalėjimo prižiūrėtojus apkaltino smurtu ir šie po kurio laiko atsidūrė teisme. Pats kalinys net nebandė neigti, kad prižiūrėtojus jis apipylė kibiru su fekalijomis. Esą už tai jie jį sumušė.
Po kurio laiko R.Raulyno pavardė vėl iškilo byloje, su kuria jis net nebuvo susijęs. Už tai, kad šioje byloje darė poveikį liudininkei, vyrui skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Iki gyvos galvos įkalintam nusikaltėliui tai jokios įtakos neturi, išskyrus vieną niuansą – toks teistumas bent kurį laiką užkerta kelią teismo prašyti į laisvę išeiti anksčiau laiko.
Dabar, jei bus įrodyta R.Raulyno kaltė, jam gresia naujas nuosprendis. Baudžiamasis kodeksas nurodo, kad tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų.
