Marijampolės apylinkės teismas skyrė jaunuoliui ne bausmę, o priverčiamąsias gydymo priemones – nustatyta, jog jis nusikaltimo metu nesuvokė savo veiksmų.
Gavusi ekspertų išvadas dėl nepakaltinamumo, priverstinį gydymą skirti paprašė bylą iškėlusi Kauno apygardos prokuratūra.
Mergina pagimdė, būdama 15 metų.
Nors už aistros tenkinimą su jaunesniu nei 16 metų asmeniu yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, ilgą laiką nei vietos Vaiko teisių apsaugos specialistų, nei teisėsaugos nesudomino faktas, kad paauglė susilaukė kūdikio.
Susizgribta tik tada, kai depresijos apimta jauna mama ėmė save žaloti. Tuo metu vaikeliui buvo jau sukakę vieneri metai.
Susižalojimo aplinkybes tyrę pareigūnai atkreipė dėmesį į merginos amžių – buvo iškelta baudžiamoji byla dėl aistros tenkinimo su 14-mete. DNR testo metu nustačius tėvystę, jaunuoliui buvo pareikšti įtarimai.
Pastarasis jau per pirmąsias apklausas neneigė, jog yra kūdikio tėvas. Anksčiau jis niekuomet nebuvo patekęs į teisėsaugos akiratį.
Jauni tėvai iš pradžių gyveno kartu – paauglės motinai išvykus dirbti į užsienį, jiedu su vaiku persikėlė pas 19-mečio mamą.
Po baudžiamosios bylos iškėlimo jie pasuko skirtingais keliais – vaikinas liko Lietuvoje, o 15-metė su vaiku ir savo mama išvyko į užsienį.
Bylą tyrusiems pareigūnams kilo įtarimų dėl kūdikio tėvo elgesio, todėl jam buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė. Specialistai pažymėjo, jog dėl sveikatos būklės jis nesuvokė savo nusikalstamų veiksmų.
Teismas pripažino, jog marijampolietis padarė įstatymu uždraustą veiką, bet baudžiamosios atsakomybės jam nuspręsta netaikyti.
Jeigu ekspertai jaunuolį būtų pripažinę pakaltinamu, jam grėstų laisvės atėmimas iki 5 metų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno prokuroras Virginijus Mizaras paragino aplinkinius žmones netylėti, kreiptis į teisėsaugą, nes be visuomenės pagalbos sunku arba išvis neįmanoma ištirti tokio pobūdžio atvejų.