Išteisinta tik dėl sukčiavimo
Prieš penkerius metus R.Kontautienės veikla susidomėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atskleidė, kad ji licėjaus lėšas naudojo savo gerovei – pirko baldų, įrangos, remontavo įsigytus butus. Dėl to valstybė ir Klaipėdos licėjus patyrė beveik 30 tūkst. eurų žalą.
Žemesnieji teismai konstatavo, kad R.Kontautienė, kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, siekė turtinės ir kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pasisavino ir iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė buhalteriją, klastojo dokumentus.
Pernai gruodį Lietuvos apeliacinis teismas R.Kontautienę pripažino kalta ir nepakeitė anksčiau jai skirtos lygtinės pustrečių metų laisvės atėmimo. Moteris išteisinta tik dėl kaltinimo sukčiavimu.
Kasacine tvarka bylą išnagrinėjusio Lietuvos Aukščiausiojo teismo verdiktas irgi nepalankus R.Kontautienei – palikta galioti anksčiau skirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Už licėjaus lėšas – baldai
Klaipėdos licėjaus steigėją ir vadovę R.Kontautienę STT agentai sulaikė 2017 metų spalio 17-ąją Jos darbo kabinete ir namuose buvo atliktos kratos, paimti dokumentai.
R.Kontautienės vadovaujama ugdymo įstaiga buvo įsigijusi virtuvės baldų komplektą, brangios santechnikos. Šis apie 4000 eurų kainavęs turtas kažkodėl atsidūrė jos brolio bute.
Be to, licėjaus vadovė mokymo įstaigos lėšomis tvarkė Klaipėdoje ir Neringoje įsigytus savo butus. R.Kontautienės brolis irgi įsigijo naują būstą uostamiestyje šalia sesers.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, R.Kontautienė nušalinta nuo pareigų penkiems mėnesiams, o kai grįžo į darbą, jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas niekur neišvykti.
Tyrėjai konstatavo, kad R.Kontautienė, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, neteisėtai naudojo licėjaus lėšas – remontavo jai priklausančius butus, pirko baldus, kitus daiktus.
Turtą priglaudė brolis
R.Kontautienei pareikšti įtarimai, kad siekdama neteisėtai pralobti ji savinosi ir iššvaistė didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkė buhalteriją, klastojo dokumentus.
Nors už licėjaus pinigus pirkti baldų, santechnikos atrasta R.Kontautienė brolio namuose, įtariamoji kriminalo neįžvelgė – aiškino, kad aplinkybės esą taip susiklostė, kad daiktų nebuvo kur padėti.
Stojusi prie teismą pedagogė, kurios reputacija anksčiau nekėlė abejonių įrodinėjo, jog visos licėjaus išlaidos pirkiniams juridiškai pagrįstos, dėl jos butų sudarytos panaudos sutartys. Kaltinimus ji siejo su naujomis licėjaus įgyvendinamomis ugdymo programomis.
Moters advokatas Giedrius Danėlius irgi stebėjosi: „Kaltinimai surašyti taip, kad neaišku, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys buvo apgauti, kas ir kaip nukentėjo.
Išeitų, kad direktorė, būdama licėjaus dalininke, apgaudinėjo pati save, ar taip galėjo būti?“.
G.Danėlius dar mėgino stabdyti teismo procesą – prašė konkrečiau pagrįsti kaltinimus jo klientei.
Pinigai grąžinti į kasą
„Ketinome į licėjų pasikviesti konsultantų iš užsienio, taupydami lėšas apgyventi juos ne viešbučiuose, o mano butuose, bet jie dar nebuvo neįrengti. Nuspręsta sudaryti dešimties metų butų panaudos sutartis, suremontuoti juos licėjaus lėšomis.
Vėliau supratome, kad remontui numatytos 20 tūkst. eurų sumos neužteks, todėl šio projekto atsisakyta, butų panaudos sutartys buvo nutrauktos“, – teisme aiškino R.Kontautienė.
Direktorė teigė visus jai priklausančių butų remontui skirtus pinigus dalimis grąžinusi į licėjaus kasą anksčiau nei STT agentai pradėjo domėtis jos veikla ir pateikė įtarimus.
„Ir man, ir licėjui toks projektas buvo per brangus. Galimos butų panaudos, remonto darbų sutartys, darbų sąmatos iš anksto buvo aptartos, patvirtintos mokytojų taryboje“, – teigė kaltinamoji.
R.Kontautienei atrodo, kad jos sprendimai buvo teisėti, nes tarp licėjaus steigėjų ir dalininkų nėra nei valstybės, nei savivaldybės, ar jų įmonių atstovų.
Teisme mėginta išsiaiškinti, kodėl R.Kontautienei licėjaus lėšomis pirktus baldus prireikė laikyti brolio namuose.
„Todėl kad mano butas buvo remontuojamas. Paskui baldus pardaviau broliui, pinigus grąžinau licėjui“, – kalbėjo kaltinamoji.
Dalininkių keliai išsiskyrė
Sklido kalbos, jog Klaipėdos licėjaus direktorę dėl perkamų baldų galėjo įskųsti kita šios įstaigos dalininkė Elona Kerpienė, kurios keliai su R.Kontautiene vėliau išsiskyrė.
Teisme E.Kerpienė pripažino, jog jos ir R.Kontautienės santykiai buvo pašliję: „Buvau perkelta į kitas patalpas, atribota nuo informacijos, sprendimų. Atleistas licėjuje dirbęs mano vyras“.
Paklausta, ar R.Kontautienė galėjo savanaudiškai klastoti dokumentus, įtraukti į nusikalstamą veiklą savo pavaldinius, E.Kerpienė išsisuko nuo tiesaus atsakymo.
„Aš nieko nenuskriaudžiau – dėl sudarytų ir nutrauktų butų panaudos sutarčių licėjus nenukentėjo, civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo niekas man nereiškė“, – kaltinimus neigė R.Kontautienė.
Vykstant teismo procesui, licėjaus bendraturtės, regis, susitaikė – E.Kerpienė jai, kaip dalininkei, priklausančią mokymo įstaigos turto dalį pardavė R.Kontautienei.
Tarp pirkinių – ir ėdalas
R.Kontautienės aiškinimai, kad jos negalima prilyginti valstybės tarnautojai, atmestos – licėjai teikia viešąsias švietimo paslaugas, valstybės įgalioti išduoda vidurinės mokyklos baigimo atestatus, pradinio ir pagrindinio išsilavinimo, mokymosi pasiekimų pažymėjimus.
Be to, privatūs licėjai išlaikomi ne vien tiktai moksleivių tėvų mokesčiais, rėmėjų aukomis, bet ir finansuojami valstybės biudžeto pinigaus – jiems skiriama tikslinių mokinio krepšelio lėšų.
R.Kontautienės kalbos apie butus kviestiniams pedagogams pagal tarptautines bakalaureato programas, jų remontą įvertintos kaip gynybos versija – dar nebuvo paraiškų, apie jokius būstus nekalbėta.
Teismai konstatavo, kad R.Kontautienė apgaule įgijo turtinę teisę panaudoti 25 tūkst. eurų licėjaus lėšų – savanaudiškai pasisavino ir iššvaistė patikėtą turtą.
Mokymo įstaigos vardu ir jos lėšomis R.Kontautienė įgijo 22 tūkst. 691 eurų vertės paslaugų ir vartojimo prekių – pirktas maistas, kosmetika, netgi naminių gyvūnų ėdalas.
Licėjaus lėšomis apmokėta jos narystė moterų klube. Iššvaistytų lėšų suma siekia 6880 eurų.
Kaltinimų nepripažino
Vadovė, dangstydama neteisėtą veiklą ir siekdama išvengti atsakomybės, į nusikalstamą veiklą įtraukė to nesupratusius pavaldinius, nuo jos sprendimų priklausomus asmenis.
Tyrėjų duomenimis, savanaudiškais tikslais buvo suklastoti Klaipėdos licėjaus dalininkų susirinkimų protokolai, atgaline data sudarytos butų panaudos sutartys.
„R.Kontautienei taikytina baudžiamoji atsakomybė. Juolab, kad ji kaltinimų nepripažino, savo neteisėtų veiksmų kritiškai nevertino, nesigailėjo“, – nuosprendyje pažymėjo Klaipėdos apygardos teisėjas Savinijus Katauskis.
Nuteistosios kaltę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ne atsitiktinai, o tiesiogine tyčia veikusi vadovė atlygino licėjui padarytus nuostolius.
Klaipėdos licėjus – prestižinė ir didžiausia uostamiestyje privati bendrojo ir ikimokyklinio auklėjimo įstaiga, kurią lanko apie 600 moksleivių, tarp jų yra žinomų klaipėdiečių vaikų.
