Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimas neregistruoti tuometės „Drąsos kelio“ partijos lyderės 2020 metų rinkimuose į Seimą yra teisėtas – tokį sprendimą paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kuriam buvo pasiskundusi 51 metų N.Venckienė.
LVAT teigimu, priimdama tokį sprendimą VRK vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, kuriuose nebuvo nurodyta, kiek metų per apkaltą iš Seimo pašalintas asmuo negali būti registruojamas kitiems rinkimams į parlamentą.
Aiškinimai dėl teisių
N.Venckienė savo skunde teigė, kad 2020 m. rugsėjo 8 dieną VRK neregistruodama jos kandidate į Seimą pažeidė ne tik Lietuvos įstatymus ir Konstituciją, bet ir bandė pritaikyti sau Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą Rolando Pakso byloje.
„Aš turiu teisę būti registruojama kandidate į Seimo narius, nes tik rinkėjai turi teisę spręsti dėl rinkėjų atstovo – Seimo nario išrinkimo“, – skunde teigė N.Venckienė ir tvirtino, kad VRK sprendimas suvaržė jos teises, o tai jos gyvenimui turėjo neigiamų pasekmių.
„Pareiškėja nesiekė tapti kandidate į Seimo nares 2016 metų Seimo rinkimuose ir šios teisės suvaržymo padarinius pirmą kartą patyrė 2020 metais, kai prieš savo valią ekstradicijos būdu buvo sugrąžinta į Lietuvą“, – paskelbė teismas ir pridūrė, kad būdama Jungtinėse Valstijose N.Venckienė nedalyvavo Lietuvos politiniame ir visuomeniniame gyvenime, o šešerius metus nuo apkaltos nejautė nei savo suvaržytų teisių, nei jų padarinių.
Apibūdino elgesį
LVAT savo sprendime pabrėžė, kad N.Venckienei už tris nusikaltimus yra skirta vienų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat priminė jai 2014 metų birželio 13 dieną paskelbtas Konstitucinio teismo išvadas, po kurių į JAV pabėgusiai „drąsietei“ Seime buvo surengta apkalta.
„N.Venckienė savo pareigas ėjo nesąžiningai, veikė savo asmeninius interesus iškeldama aukščiau už tautos ir valstybės interesus, sąmoningai nevykdė Seimo nariui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų, parodė nepagarbą Konstitucijai, sulaužė Seimo nario priesaiką“, – vardijo teismas.
LVAT teigimu, N.Venckienė demonstravo elgesį, kuris nėra suderinamas su pagarba šalies Konstitucijai, įstatymams, valstybės institucijoms ir tai pripažino netgi EŽTT, kurio išvadų buvo paprašęs bėglės skundą nagrinėjantis teismas.
„Visa tai EŽTT savo išvadoje yra pripažinęs reikšmingu aspektu nustatant, ar rinkimų teisės suvaržymas konkrečiam asmeniui yra proporcingas“, – paskelbė LVAT ir pažymėjo, kad buvusi teisėja savo skunde manipuliuoja įstatymais ir pateikia juos kaip savo interpretacijas.
Nemano, kad pasitaisė
Interpretacijomis LVAT pavadino N.Venckienės teiginius, kad Lietuvoje nėra nė vieno teisės akto, kuris draustų per apkaltą pašalintam asmeniui dalyvauti Seimo rinkimuose.
„Pareiškėja skunde pateikė interpretacijas dėl Lietuvos teisės ginčijamo sprendimo priėmimo metu, nurodydama, jog Lietuvos teisės aktai nedraudė jai kandidatuoti Seimo rinkimuose, tačiau anksčiau minėtos teisės aktų nuostatos ir jų aiškinimas Konstitucinio teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje patvirtina, kad toks pareiškėjos aiškinimas yra klaidingas“, – rašoma teismo sprendime.
N.Venckienei taip pat išaiškinama, kad R.Pakso laimėjimų EŽTT ji negali taikyti sau, nes buvusiam prezidentui rinkimuose dalyvauti buvo uždrausta beveik 18 metų, o ji iš Seimo per apkaltą buvo pašalinta tik 2014 metais.
„Pareiškėjos veiksmai, dėl kurių jai buvo surengta apkalta, bei pareiškėjos elgesys po apkaltos neatitinka elgesio standartų rūpestingo ir apdairaus asmens, kuris gerbtų šalies Konstituciją, įstatymus ir institucijas, ir nesudaro pagrindo išvadai, kad išnyko visos aplinkybės, dėl kurių jai buvo pritaikytas rinkimų teisės ribojimas.
Bylos duomenys ir visuotinai žinoma informacija patvirtina, jog nėra pagrindo manyti, kad nuo apkaltos proceso 2014 m. pareiškėjos pagarba šalies Konstitucijai, įstatymams ir institucijoms iš esmės pasikeitė“, – tokią nuomonę apie N.Venckienę pareiškė LVAT.
Nekalta ir ieško kenkėjų
Dabar Nyderlanduose gyvenanti buvusi teisėja bei parlamentarė į tokį teismo sprendimą sureagavo kaip visada – dėl savo veiksmų apkaltino kitus.
„Teismas pamiršo pasisakyti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos manęs neišdavė dėl 35 kaltinimų, o tai ir buvo priežastis išvykti – neteisėtas baudžiamasis persekiojimas. Teismas nemini sprendime, kad nuo Jungtinių Amerikos Valstijų buvo nuslėptas vaizdo įrašas, o iš esmės sutikimas mane teisti buvo gautas apgaule.
Jeigu JAV teismas būtų matęs vaizdo įrašus, kas vyko namo viduje, aš apskritai nebūčiau išduota Lietuvai. Visa esmė, kad bijodama politinio ir baudžiamojo persekiojimo, bijodama dėl savo ir sūnaus gyvybės išvykau į Jungtines Amerikos Valstijas.
JAV atsisakymas mane išduoti dėl 35 nusikaltimų iš esmės ir patvirtina neteisėtą Lietuvos institucijų baudžiamąjį persekiojimą, o tai reiškia, kad mano veiksmais nei Konstitucija, nei įstatymai nebuvo pažeisti“, – savo „Facebook“ paskyroje aiškino N.Venckienė.
Priežastį, kodėl teismo sprendimas jai yra nepalankus, ji nurodė tokią: LVAT vadovauja jos senas priešas Gintaras Kryževičius, kurio vadovaujamas Teisėjų garbės teismas 2011 metais buvo pasiūlęs tuometei prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti N.Venckienę iš Kauno apygardos teismo teisėjų.
