Kaip praneša Lietuvos Respublikos prokuratūra, šiam ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai, o jį atlieka Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai.
Atliekant tyrimą šių metų birželio 20 d. buvo atliktos 26 kratos Klaipėdos apskrityje. Jų metu paimti grynieji pinigai, daug tyrimui reikšmingų apskaitos dokumentų, kompiuterinės technikos, ambulatorinių asmens sveikatos istorijų. Iš viso šiuose proceso veiksmuose dalyvavo apie 70 teisėsaugos pareigūnų ir specialistų. Aštuoniems asmenims įteikti pranešimai apie įtarimus bei atliktos jų apklausos. Tyrimas atliekamas dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad įmonės akcininkas kartu su įmonės direktore, veikdami bendrai su buhalterines paslaugas teikiančios įmonės buhaltere ir įtraukdami į šią galimai nusikalstamą veiką jų vadovaujamos įmonės darbuotojus, bendrovės buhalteriniuose dokumentuose neapskaitė ne mažiau kaip 216 000 eurų, gautų už suteiktas paslaugas.
Įtariama, kad įmonės vadovai, galimai žinodami, kad plastinės chirurgijos, kosmetinės chirurgijos ir estetinės operacijos, kurios nėra susijusios su ligų gydymais ar sveikatos sutrikimais (pvz. krūtų didinimo, raukšlių ir odos pertekliaus pašalinimo ir kt.), turi būti apmokestinamos 21 proc. PVM tarifu, pacientams to nežinant, medicinos dokumentuose nurodydavo medicininę indikaciją, dėl kurios reikalingas gydymas. Tokiu būdu vietoje 21 proc. PVM pritaikydavo lengvatinį 0 proc. PVM tarifą. Įtariama, kad bendrovė neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių ir įmokų, kurių suma viršija 750 MGL (37,5 tūkst eurų).
Baudžiamasis kodeksas tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
