Klaipėdos apygardos teisme antradienį po kelių mėnesių tęsiamas bylos nagrinėjimas. Teismą prieš kurį laiką pasiekė ekspertizės, kurią atlikti teismo paprašė prokuroras Aurelijus Stanislovaitis, išvados. Jos buvo paprašyta siekiant ištirti, ar kaltinamasis Mantas galėjo suvokti savo veiksmų esmę.
„Mano suvokimu, mano teksto skaitymu, šiuo ekspertizės aktu paneigti kai kurie kaltinamosios pusės pateikti įrodymai į bylą. Tai yra susiję su atminties procesais, įrodymu, prisipažinimo savalaikiškumu ir nuoširdumu. Tiek galiu pasakyti“, – žurnalistams teigė prokuroras.
Kaltinamojo advokatas Osvaldas Martinkus teigė, jog „niekas nieko nekeičia“.
„Kadangi smulkmenų neprisiminė, ne viską prisiminė, darė ekspertizę, galėjo prisiminti ar ne. Sako, galėjo. Yra tokie dalykai, kad žmonės tiesiog nenori prisiminti kai kurių dalykų“, – teigė advokatas.
Antradienį teisme tęsiamas įrodymų tyrimas. Anot prokuroro, turėtų būti nagrinėjamos ir gautos ekspertizės išvados, taip pat kviečiami liudytojai.
„Liudytojai, kurie buvo neapklausti proceso metu nė vienoje stadijoje, nuspręsta apklausti“, – teigė A.Stanislovaitis.
Šie liudytojai nebuvo apklausiami, nes byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau Aukščiausiasis teismas pasisakė, jog jis negalėjo būti taikomas ir grąžino bylą atgal į Klaipėdos apygardos teismą.
Vienas į teismą atvykęs liudytojas antradienį teigė nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažinojęs, į sodybą, kur įvyko nusikaltimas, jį pakvietė bičiulis. Jis pasakojo, kad sodyboje vykusių įvykių metu miegojęs, tačiau buvęs pažadintas ir pamiškėje, maždaug šimtas metrų nuo šventės vietos, jis teigė išvydęs stipriai sumuštą merginą. Vaikinas teigė kalbinęs ją, kad ši neprarastų sąmonės.
2020 metų pradžioje paskelbtu pirmosios instancijos teismo Tauragėje nuosprendžiu vaikinas nuteistas dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę merginą, jos seksualinio prievartavimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, už šiuos nusikaltimus jam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Pirmosios instancijos teismas bausmę sumažino vienu trečdaliu – paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams keturiems mėnesiams, jos vykdymą atidėdamas trejiems metams, taip pat paskyrė auklėjamojo poveikio priemones.
Teismas nukentėjusiajai priteisė 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti (iš viso 10 tūkst. eurų, įskaičiavus atlygintą žalos dalį), nukentėjusiosios tėvui – 2 tūkst. eurų ir išsprendė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo klausimus.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nuteistajam papildomai skyrė įpareigojimą vienus metus dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dvigubai padidino nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos sumą. Tokį sprendimą Aukščiausiajam Teismui skundė tiek prokuroras, tiek nukentėjusieji. Jie siekia, kad vaikinui būtų skirtas realus laisvės atėmimas – panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.
Prokuratūra kasaciniame skunde motyvavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nepagrįstai įžvelgė nuoširdumą nuteistojo prisipažinime ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei nepagrįstai taikė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, pernai gegužę paskelbė nustatęs žemesnių instancijų teismų padarytus esminius Baudžiamojo proceso kodekso normų dėl įrodymų tyrimo tvarkos pažeidimus ir su tuo susijusių Baudžiamojo kodekso nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, netinkamą taikymą.
Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui.
