Aukščiausia bausme – kalėti iki gyvos galvos nuteistas nusikaltėlis turi teisę po 20 metų kreiptis į teismą ir prašyti, kad bausmė būtų pakeista į terminuotąjį 5–10 metų įkalinimą.
Tokia galimybė nuteistiesiems atsivėrė po palankaus Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo. Tiesa, vartai į laisvę atsiveria toli gražu ne visiems – įkalinimo įstaigos administracijos rašto apie gerą elgesį nepakanka.
Prašė nešvelninti bausmės
Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos teikimas dėl bausmės pakeitimo Z.Šoblinskui teismui perduotas šių metų balandį.
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė Jūratė Tamašauskienė prieštaravo, kad įkalinimas iki gyvos galvos būtų keičiamas į terminuotąją bausmę. Pasak jos geras elgesys įkalinimo įstaigoje nėra pagrindinis kriterijus, nes nuteistieji privalo paisyti taisyklių.
Prokurorė pažymėjo, kad Z.Šoblinskas kartą jau buvo sulaukęs malonės – už nužudymą kalinčiam vyriškiui anksčiau atsivėrė vartai į laisvę. Tačiau jis galimybe nepasinaudojo ir nužudė dar keturis žmones.
J.Tamašauskienė sakė, kad per 20 metų nuteistasis nėra padengęs priteistų civilinių ieškinių. Be to, specialistų išvados liudija apie nemenka tikimybę, kad į laisvę išleistas vyriškis vėl nusikals.
Kalinio atgaila neįtikino
Teismo malonės prašęs Z.Šoblinskas tikino, kad išleistas į laisvę pasinaudotų pažįstamo kunigo pagalba, susirastų darbą – dirbtų staliumi ar statybininku.
Nuteistasis bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje atlieka nuo 2019 m. Įkalinimo įstaigos darbuotojai nurodė, kad nuteistasis yra mandagus, bendraujantis, pripažįsta padarytus smurtinius nusikaltimus, bet atvirauti apie praeitį nėra linkęs.
Teisėjo Laisvydo Zederštremo vadovaujama teisėjų kolegija nusprendė įkalinimo įstaigos teikimą atmesti. Nutarta, kad bausmės atlikimo metu kalinio elgesio negalima pavadinti nepriekaištingu, o padaryta pažanga „nėra akivaizdi ir įtikinanti.“
Mirtinai sumušė pensininką
Z.Šoblinskas pirmą kartą už nužudymą buvo nuteistas 1991 m., bet visos skirtosios bausmės neatliko. Kalinys parašė malonės prašymą, o Prezidento vadovaujama malonės komisija jį 1998 m. pasirašė.
Netrukus paaiškėjo, kad padaryta didžiulė klaida – į laisvę ištrūkęs Pakruojo rajono Pamuckų kaimo gyventojas ėmė sėti mirtį.
Z.Šoblinsko pirma auka tapo Pakruojo rajono Akmenėlių kaime gyvenantis pensininkas. Į jo namus 2001 m. balandį įsibrovęs atėjūnas pernakvojo daržinėje, o rytą netikėtai užpuolė ir ėmė talžyti bejėgį šeimininką kastuvo kotu. Vėliau ekspertai nustatė, kad aukai buvo suduota mažiausiai 10 smūgių.
Z.Šoblinskas surišo merdinčio pensininko rankas ir kojas, o virvę pritvirtino prie daržinės durų kablio. Iš taupiai gyvenusio senolio namų 350 litų pagrobęs banditas paspruko. Giminaičio surasto leisgyvio vyriškio gyvybė kitą dieną užgeso ligoninėje.
Talžė pliauska ir pagaliu
Po trijų mėnesių Z.Šoblinskas išsiruošė į tame pačiame rajone esantį Uošo kaimą. Taikiniu buvo pasirinkta kartu gyvenanti pensininkų pora.
Sodybą stebėjęs, o po to į ją įsliūkinęs žudikas nepastebėtas prasmuko į gyvenamąjį namą. Čia jį ir užklupo netikėtai grįžusi šeimininko draugė. Z.Šoblinskas bejėgę moterį uždaužė greta krosnies gulėjusia pliauska – ekspertai suskaičiavo mažiausiai 7 smūgius.
Sugriebęs 500 litų, žudikas išskubėjo į kiemą ir pamatė šeimininką. Senolis bandė bėgti, bet pasivijęs atėjūnas jį mirtinai sumušė čia pat rastu pagaliu.
Nužudytą porą po kelių dienų surado atėjusi paštininkė.
Įdarbino savo žudiką
Tų pačių metų spalį Z.Šoblinskas įsibrovė į dar dviejų pensininkių namus, bet jų nežudė. Moterys atsipirko lengvais sužalojimais, o plėšikas iš aukų namų pagrobė medaus, sviesto, sieninį laikrodį, santaupas.
Paskutine auka tapo Pakruojo rajono Rimšonių kaimo gyventoja. Silpnos sveikatos senolė samdė Z.Šoblinską padėti nudirbti ūkio darbus.
Savo darbdavę žudikas užpuolė gruodžio 2-ąją – senolę užtalžė į laikraštį susuktu metaliniu strypu. Grobis buvo menkas – iš atrakinto pensininkės seifo žmogžudys pagrobė 200 litų ir 100 dolerių. Be to, jis išsinešė ir nelegaliai laikytą savadarbį šautuvą.
Tiesa, Pakruojo rajone mirtį sėjęs žudikas pasinaudoti ginklu nebesuspėjo – po virtinės nužudymų buvo sučiuptas.
Viltis įsižiebia po 20 metų
Lietuvos įkalinimo įstaigose kali 5056 žmonės. Iš jų 491 – laukia teismo.
Aukščiausia įkalinimo iki gyvos galvos bausmė skirta 105 žmonėms. Iš jų – viena moteris.
Ikalintiesiems iki gyvos galvos nuo 2019 m. suteikta teisė prašyti pakeisti įkalinimą į terminuotąją bausmę.
Tiesa, prašymą gali pateikti tik ne mažiau 20 metų įkalinimo įstaigoje praleidę nuteistieji.
Tiesa, prašymą gali pateikti tik ne mažiau 20 metų įkalinimo įstaigoje praleidę nuteistieji.
Pagal galiojančią tvarką jie kreipiasi į įstaigos, kurioje atlieka bausmę, administraciją, o ši ruošia teikimą teismui.
