Grumtynėmis pasibaigusi istorija prasidėjo pernai rugsėjo 11-osios popietę Radviliškio rajone. Tądien A.Klimaitė važiavo su tėvu pro buvusio vaikino namus ir užsigeidė pamatyti buvusią augintinę baltųjų škotų terjerų veislės kalytę.
Kieme buvusi šeimininkė pamatė, kad buvusi sūnaus draugė persisvėrusi per tvorą bando paimti šunelį, todėl pabandė nekviestą viešnią sutramdyti. Po kelių akimirkų viskas peraugo į fizinį smurtą – už kaklo sugriebta šeimininkė buvo parversta ant žemės, aptalžyta kumščiais, keliskart apspardyta. Vyresnę moterį nuskriaudusi kaunietė čiupo šunelį ir spruko iš kiemo.
Nukentėjusioji dėl patirtos prievartos kreipėsi į pareigūnus. Teismo medicinos ekspertizė patvirtino, kad moteriai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – mėlynės dešinėje veido pusėje, ant sėdmenų, nubrozdinta ranka.
Radviliškio apylinkės teismas šią bylą išnagrinėjo taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamoji kaltę pripažino, o jos motina pateikė prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. A.Klimaitė ginčijosi tik dėl padarytos neturtinės žalos dydžio.
Teisme apklausiama kaunietė tikino, kad pagrobti šuns nenorėjo – neva norėjo tik paglostyti kalytę, kuri buvo įsigyta 2013 m. draugaujant su radviliškietės sūnumi. Kaltinamoji neneigė, kad konfliktas buvo, sakė, kad pastūmė buvusio mylimojo motiną, ją parvertė, galėjo suduoti smūgius.
Teisiamosios tėvas irgi tvirtino, kad duktė neketino pagrobti šunelio. Pasak liudytojo, jo duktė per tinklinę tvorą išvydo šunį, jo siekė, bet šeimininkė griebė už plaukų ir nusitempė į kiemą. Vėliau jis pamatė su šunimi glėbyje atbėgančią dukterį, o ją besivejanti moteris šaukė „Kaimynai, policiją!“
Nukentėjusiosios sūnus patvirtino, kad šuo buvo įsigytas gyvenant kartu su kauniete. Bet po skyrybų jis savo keturkojį nuvežė į savo tėvų namus, o ne buvusiai draugei, nors ši to nekart prašė. Jaunas vyras neabejojo, kad šuo yra jo nuosavybė.
Bylą išnagrinėjusiam teisėjui Augustinui Mitkui nekilo abejonių dėl teisiamosios kaltės – liudijimai ir kita faktinė medžiaga patvirtino ir savavaldžiavimą, ir psichinę bei fizinę prievartą.
Teisiamoji dalį žalos atlygino iki teismo sprendimo – pervedė nukentėjusiajai 150 eurų. Tuo tarpu nukentėjusioji prašė atlyginti 300 eurų turtinę ir 3000 eurų neturtinę žalą.
Teismas prašymą tenkino iš dalies – įpareigojo A.Klimaitę atlyginti turtinę 150 eurų žalą ir sumokėti 1500 eurų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Be to, kaunietė įpareigota sumokėti 311 eurų Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
