Klaipėdos apygardos teismas atvertė bylą, kurioje 44 metų F.Kolomazničekas apkaltintas prekyba žmonėmis. Tarp kaltinamųjų yra ir trejais metas jaunesnė jo žmona Marta, jųdviejų 20-metis sūnus Františekas.
Čekijos piliečiai darbavosi Šventojoje – atrakcionų aikštelėje pasistatę savo įrenginius aptarnavo poilsiautojus.
Jiems talkino ne tik samdomi pagalbininkai, bet ir du čekai bei lenkas, kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, F.Kolomazničekas 2019 metų birželį atvežė į Lietuvą sunkvežimio priekaboje.
Atrakcionų parke tris mėnesius dirbę vyrai neturėjo pinigų, sunkiai orientavosi nepažįstamoje vietoje, nežinojo mūsų šalies įstatymų. Atvykėliai gyveno vagonėlyje ant ratų, darbdaviai duris nakčiai iš lauko esą užrakindavo spyna.
Įtarė prekybą žmonėmis
Samdiniai priminė benamius – purvini, apsirengę nuskurusiais drabužiais. Dieną jie slampinėjo po atrakcionų parką basi, kažką patvarkydavo.
Šventojiškiai apie apgailėtinai atrodančius vyrus pranešė Palangos policijai. Apklausus juos ir kitus liudininkus F.Kolomazničekas buvo areštuotas, o jo šeimos nariams laikinai uždrausta išvykti iš Lietuvos.
Čekams pateikti kaltinimai dėl prekybos žmonėmis – esą siekdami finansinės naudos, jie apgaule užverbavo ir atsivežė į Lietuvą tris vyrus, vertė juos dirbti nežmoniškomis sąlygomis, skirdavo bausmes, netgi mušdavo.
Bet F.Kolomazničekas neigė, kad samdiniai buvo išnaudojami, žeminami, kankinami, marinami badu. Verslininkas stebėjosi, kodėl to anksčiau nepastebėjo į Šventosios atrakcionų parką užsukdavę poilsiautojai, vasarą čia ne kartą lankęsi policininkai.
Audra vandens stiklinėje?
„Jokio kriminalo neįžvelgiau – vienos Europos šalies piliečiai, kirtę Lietuvos sieną, legaliai dirbo kitoje, gaudavo atlyginimą, bet kai kam pasirodė, kad jie skriaudžiami. Kai teisėsaugininkai neturi normalių bylų, griebiasi ir tokių.
Tikslas pasiektas – kelis dešimtmečius Palangoje ir Šventojoje dirbę čekai patyrė didelių finansinių nuostolių, buvo išguiti iš Lietuvos, jiems teko persikelti į Estiją. Visa ši byla tėra parodija“, – kalbėjo advokatas Osvaldas Martinkus.
Čekų gynėjo aktyvumas, regis, nepraslydo pro akis tyrimą kontroliavusiam Klaipėdos apygardos prokurorui Ruslanui Ušinskui. Jis apskundė O.Martinkaus veiksmus tik dėl to, kad šis domėjosi, į kokią socializacijos įstaigą iš Šventosios buvo perkelti du nukentėjusieji, o vieną jų nufotografavo mobiliuoju telefonu, kai jis buvo atvesdintas į teismą.
Po to ikiteisminio tyrimo teisėja O.Martinkų nušalino nuo bylos. Prokurorai prašė jam iškelti ir drausmės bylą, tačiau Advokatų taryba konstatavo, kad gindamas savo klientų teises O.Martinkus jokių profesinės garbės ir etikos kodekso normų nepažeidė.
Kaltinamųjų gynėjai linkę manyti, kad ši byla tėra audra vandens stiklinėje. Ją esą užkūrė konkurentai, sumanę čekus išstumti iš atrakcionų rinkos, sužlugdyti jų verslą ne tik Lietuvoje.
Būstas – lyg kiaulių migis
Iškviesta į teismą Palangos policijos komisariato tyrėja Renata Tiškienė prisiminė istorijos pradžią: „Sužinojome, kad Šventojoje išnaudojami žmonės, reikėjo patikrinti. Čekai ir lenkas atrodė smarkiai išsigandę. Bendravome su jais įvairiomis kalbomis, iš pradžių nenorėjo šnekėtis, manė, kad policiją iškvietė atrakcionų šeimininkai, kad mes jų pusėje.“
R.Tiškienė pastebėjo, kad vieno darbininko lūpa ir galva buvo prakirsta, rankos nusėtos mėlynėmis. Kai jis nuvilko marškinius, ant nugaros pamatė kraujosruvų.
Vyrai negalėjo pateikti savo asmens dokumentų – neturėjo jų. Vėliau pasus atnešė ir perdavė M.Kolomazniček.
Vagonėlis, kuriame gyveno samdiniai, pašiurpino tyrėją. Lovų, kėdžių, staliuko nebuvo, atvykėliai nakvodavo ant grindų, pasikloję senus čiužinius, drabužius. Būstas priminė kiaulių migį.
„Šalia mūsų visą laiką zujo M.Kolomazniček su sūnumi. Vos tik čekai prisigretindavo, tie bėdžiai iškart nutildavo. Šeimininkus varėme šalin, bet jie vėl prislinkdavo – stengėsi nugirsti, apie ką šnekame“, – tikino R.Tiškienė.
Atrakcionų parke kasininke-operatore dirbusi Svetlana Jonaitienė pasakojo, kad du čekai ir lenkas gyveno pasibaisėtinomis sąlygomis, jie esą skundėsi, kad stinga maisto, šeimininkai neišleidžia į parduotuvę, nemoka sutarto atlyginimo.
S.Jonaitienės teigimu, būta ir smurto: „Šeimininkas vienam vyrui trenkė į veidą. Ne aš viena pastebėjau, kad jie vaikščiojo sumušti. Pati išgertuvių ar muštynių nemačiau, skandalų negirdėjau.“
Dar vienas tą vasarą savaitgalį Šventojoje praleidęs liudytojas Povilas Matulaitis teisme pasakojo, kad čekai ir lenkas buvo panašūs į asocialius asmenis, iš šalies atrodė, kad atrakcionų aikštelėje atlieka nereikalingus ir bereikšmius darbus.
Bijojo darbdavių keršto
Policijai sulaikius F.Kolomazničeką likimo valiai paliktais samdiniais pasirūpino Kovos su prekyba žmonėmis centras (KPŽC). Atvykėliai čia buvo apgyvendinti, nemokamai maitinami, lydimi į apklausas, jiems pasamdytas advokatas.
„Jie sakė, kad į Lietuvą buvo atgabenti apgaule, dirbdami ir negaudami žadėto uždarbio atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Vyrai labiausiai bijojo juos čia atsivežusių darbdavių kerštavimo“, – kalbėjo buvusi KPŽC socialinė darbuotoja Žaneta Morkūnaitė.
Anot jos, nuo varguolių sklido nešvaros kvapas.
Samdiniai esą bandė kažkur pabėgti iš atrakcionų parko, tačiau buvo sulaikyti ir sumušti, vienam lūžę šonkauliai.
Bet advokatas O.Martinkus jau anksčiau buvo atkreipęs dėmesį, kad sumušimai galėjo būti ir nesmurtinio pobūdžio: „Specialiai nuvežiau į ligoninę ir atrakcionų šeimininkus – ant jų rankų pastebėtos tokios pat mėlynės. Tuo nėra ko stebėtis, visi dirbo prie metalo, besisukančių mechanizmų.“
Apklausiami liudytojai
Paaiškėjo, kad čekų užverbuoti vyrai iš tikrųjų yra socialiai pažeidžiami asmenys, savo šalyse neturėję pastogės, niekur nedirbantys. Tik vienas benamis nurodė esąs vedęs, turįs šeimą.
Bylą nagrinėjanti Klaipėdos apygardos teismo teisėja Edita Lapinskienė iš 20 kviečiamų liudytojų beveik pusę jau apklausė. Teisminis procesas rengiamas nuotoliniu būdu, visi parodymai verčiami į čekų kalbą. Kaltinamieji dar nekalbėjo.
Įrodžius, kad F.Kolomazničeko šeima, plėtodama verslą pajūryje, dar vertėsi ir prekyba žmonėmis, jiems grėstų laisvės atėmimo bausmės nuo 4 iki 12 metų.
Nukentėjusiųjų advokatas Raimondas Kivylius siekia, kad iš čekų būtų priteistas 30 tūkst. eurų žalos atlyginimas. Buvę samdiniai procese nedalyvauja, žinių apie jų buvimo vietą negauta.
Pamatė kitokį partnerį
Atrakcionų verslo savininkai vienas kitą puikiai pažįsta, negalėdami įsigyti ir sutelkti visų reikiamų įrenginių kooperuojasi, dalijasi pajamomis. Dėl to įsiplieskia konfliktai, neišvengiama intrigų.
Ilgametis F.Kolomazničeko verslo partneris Romas Katinas teigė jį pažįstąs daug metų, todėl ir išnuomojęs čekams savo sklypą Šventojoje. Vyras policijos tyrėjams aiškino, kad užsieniečius iš Lietuvos pajūrio ir kitų vietovių stengiasi išgyvendinti konkurentai.
Tačiau stojęs prieš teismą R.Katinas atsisakė per apklausas duotų parodymų – F.Kolomazničeką apibūdino kaip gražiai ir įtikinamai šnekantį, bet dviveidį, ne itin pareigingą verslininką. Jis prisiminė neįvykdytus įsipareigojimus dėl žemės nuomos, dar apkaltino ir elektros kabelių vagyste.
„Nežinau, ar Františekas mušė, žalojo samdinius. Bet jis pats man sakė, kad tie vyrai suįžūlėjo, reikia juos laikyti kaip šunis, auklėti, dresuoti, kitaip nesusitvarkysi“, – kalbėjo R.Katinas.
Čekų gynėjų paklaustas, kodėl anksčiau buvusį verslo partnerį charakterizavo kitaip, liudytojas nesutriko: „Šio žmogaus aš nepažinojau iki galo, šventai tikėjau viskuo, ką jis man sako.“
Leido grįžti į tėvynę
Dėl teisėsaugos sankcijų negalėjusi išvykti namo Čekijos verslininkų pora kartu su sūnumi Františeku kurį laiką glaudėsi Šventojoje esančiame varganame savo vagonėlyje, kol jais susidomėjo Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Buvo pripažinta, kad vagonėlis – ne ta vieta, kurioje astma sergantis vaikinas gali gyventi šaltuoju metų laiku.
Po kiek laiko kardomoji priemonė čekams buvo sušvelninta. Verslininkai išleisti į tėvynę tik po to, kai pasibaigė žemės nuomos sutartis, pagal kurią vasarą Šventojoje veikė F.Kolomazničeko atvežta atrakcionų įranga.
Čekai žemės sklypo Šventojoje savininkui liko skolingi už sunaudotą elektros energiją, vandenį. Bet, anot verslininkų, tai dar menkniekis, palyginti su tuo, kas per tą laiką prarasta Čekijoje.
Prahoje ir įvairiuose aplinkiniuose miesteliuose F.Kolomazničekas buvo išsinuomojęs 17 aikštelių atrakcionams, bet dėl sankcijų Lietuvoje dalies verslo neteko. Visus praradimus mūsų šalyje jis įvertino 20 tūkst. eurų.
Kaltinimus neigė
Anksčiau su „Lietuvos rytu“ kalbėjęsis F.Kolomazničekas visus kaltinimus neigė.
– Ar įsivaizdavote, kad gali nutikti kas nors panašaus?
– Tikrai ne. Aš Lietuvoje dirbu jau dvidešimt metų, nuo tada, kai vedžiau, o žmonos tėvas vasaromis Lietuvoje darbuojasi nuo 1988 metų.
Per tą laiką jokių priekaištų iš jokių tarnybų nesulaukėme. Aš pats iki šiol neturėjau bėdų su teisėsauga, nesu teistas nei Čekijoje, nei Lietuvoje.
– Jūsų buvę darbuotojai sakė, kad nemokėjote atlyginimų.
– Viskas buvo gerai. Trys žmonės – du čekai ir vienas lenkas – gaudavo atlyginimus. Ne mažiau negu minimumą, kaip priklauso. Visus duomenis perduodavome „Sodrai“.
Kartais jie panorėdavo pinigų gauti kas dieną – pasiimdavo po truputį, kiek kuriam reikėdavo. Eidavo į parduotuves ar pasilinksminti.
O mėnesio pabaigoje pasiimdavo likusį atlyginimą.
– Jūsų atgabenti į Šventąją samdiniai skundėsi patyrę smurtą.
– Nė vieno nė pirštu nepaliečiau. Jeigu taip buvo, kodėl jie nenufotografavo sužalojimų, galėtų parodyti.
Jei kas būtų buvę ne taip, juk kiti galėjo pastebėti. Jie dirbdavo prie batutų su vaikais, tėvai būtų atkreipę dėmesį, jeigu būtų buvę kokių nors sužalojimų.
– O dėl darbuotojų gyvenimo sąlygų sulaukdavote kokių nors priekaištų?
– Jie gyveno vagonėliuose. Kokios ten buvo sąlygos, negaliu pasakyti, patys tvarkėsi. Kažkas sakė, kad vyrai nakčiai užrakinami. Tačiau policija be jokio vargo paprasčiausiai atidarė jų vagonėlio duris.
– Buvo kalbama, kad atėmėte jų asmens dokumentus.
– Pasai visada būdavo pas juos. Paskui paprašė, kad pasaugotume, mat bijojo pamesti.
Kai eidavo į miestą, pasiimdavo. Kartais nuomodavosi elektrinius motociklus, tuomet reikėdavo asmens dokumento.
– Jeigu viskas baigsis jums palankiai, ar norėsite dar dirbti Lietuvoje?
– Mums patinka čia dirbti. Esu nekaltas, šimtu procentų esu garantuotas, kad ši byla – konkurentų darbas.
Apmaudu, kad taip susiklostė. Gėda, kad išgirdę pirminę nepatikrintą informaciją, prastą nuomonę apie mus galėjo susidaryti Lietuvos žmonės.
Palangoje vyksta daug statybų, galbūt kam nors prireikė geros vietos. Gal kas nors jau nusitaikė ir į atrakcionų parkų aikšteles.
