Panaikinta visa nuosprendžio dalis, priimta išnagrinėjus nuteistojo Valiaus Venslovo apeliacinį skundą, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis, kuria jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.
Ja buvo nustatyta, kad V. Valiui trejus metus atimta teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybės ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose juridiniuose asmenyse.
Lietuvos apeliacinis teismas V. Venslovui sumažino baudą nuo 37 tūkst. iki 30 tūkst. eurų, nes jis nepagrįstai buvo nuteistas dėl keturių nusikalstamų veikų.
Apeliacinis teismas taip pat buvo sugriežtinęs V. Venslovui skirtą apribojimą trejus metus dirbti valstybės tarnyboje ir praplėtė įstaigų, kuriose jis negalės dirbti, sąrašą.
Aukščiausiasis Teismas taip pat panaikino nuosprendžio dalis, kuria verslininkas Romas Gaidys buvo išteisintas dėl papirkimo, o valtis „Taifun AL-430“, saugoma bendrovės „Kauno vandenys“ patalpose, grąžinta bendrovei.
Kasacinis teismas panaikino ir nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo V. Valiaus išieškotą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą nuspręsta sumažinti iki daugiau nei 50 tūkst. eurų, o iš keturių nuteistųjų „Kauno vandenims“ priteista per 8 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti.
Šias bylos dalis iš naujo turės nagrinėti Apeliacinis teismas, o likęs nuosprendis paliktas nepakeistas.
Byloje nuteistas buvęs „Kauno vandenų“ technikos direktorius V. Venslovas, taip pat nuteisti bendrovės darbuotojai Egidijus Dūda, Vytautas Rudys, Stasys Jagelavičius, verslininkai Andrius Kazickas, Tomas Gumbelevičius ir Algirdas Grybauskas.
Kauno apygardos teismas visiems kaltinamiesiems buvo skyręs baudas – nuo 5,6 tūkst. iki 37 tūkst. eurų.
Pirmosios instancijos teismas dar vieną verslininką Liną Bernotą buvo atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas.
Bylos duomenimis, įvairius darbų ir paslaugų užsakymus bendrovėje „Kauno vandenys“ gaudavo bei išskirtinį palankumą turėjo tik tos įmonės, kurių vadovai duodavo kyšius bendrovės vadovaujamas pareigas einantiems darbuotojams.
Kyšius verslininkai mokėdavo reguliariai pagal susitarimą, nuo 3 iki 10 proc. nuo kiekvienos „Kauno vandenų“ įmonėms pervedamos sumos, apmokant už šių įmonių atliktus darbus ar suteiktas paslaugas.
Tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, patikrinus didelę dalį 2012 ir 2013 metais bendrovėje „Kauno vandenys“ atliktų viešųjų pirkimų, nustatyta, kad per pusantrų metų kyšius mokėjusios bendrovės buvo gavusios daugiau kaip 70 užsakymų, bendra jų vertė viršijo milijoną eurų.
Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nurodytų bendrovės darbuotojų priimti kyšiai siekdavo 2 tūkst. eurų. Kyšiai mokėti ne tik pinigais, bet ir įvairiais daiktais.
Ši didelės apimties baudžiamoji byla teismą pasiekė 2015 metų rugpjūtį.
Byla taip pat susijusi su teisėjų korupcijos ikiteisminiu tyrimu. STT buvo nustačiusi, kad tuometinis Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas bendravo su savo vaikystės draugu V. Venslovu ir tarėsi, kaip galėtų duoti 10 tūkst. eurų kyšį vienam Kauno apygardos teismo teisėjui, kad šis paveiktų bylą nagrinėjusį teisėją Algerdą Urbšį.
Vis dėlto vasario 28 dieną Šiaulių apygardos teismas V. Bavėjaną visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir prekybos poveikiu, nes pripažino, jog įrodymai šioje byloje surinkti neteisėtai.
Taip pat išteisintas ir kartu su juo teistas eksteisėjo vaikystės draugas V. Venslovas.
