Prieš ketverius metus Šiauliuose įsiplieskę nusikalstamų grupuočių vaidai buvo pasiekę tokį lygį, kad vadeivos ne juokais sunerimo dėl savo gyvybės – juos jau medžiojo samdomi žudikai.
Konkurentai sekė vienos tenykštės gaujos atstovą, buvo sumanę pakišti jį po velėna. Tai turėjo padaryti pasamdyto, septynis kartus teisto plungiškio Vytauto Razmo suburti smogikai. Nesnaudė ir kita grupuotė.
E.Milius į pagalbą iš Latvijos pasikvietė tenykščio nusikalstamo pasaulio atstovą 42 metų Raimondą Ruobulį, pastarąjį kartą teistą Prancūzijoje už narkotikų platinimą.
Šis Rygoje surado bendrininkus Sandrį Talbergą ir Viktorą Aizpurą. Kviestiniai banditai E.Miliaus nurodymu medžiojo gaujai skersai kelio stojusius asmenis.
E.Miliui už pasikėsinimų sunkiai sužaloti dviejų žmonių sveikatą, o vieną net ir nužudyti, neteisėtos informacijos apie privačius asmenis rinkimo, automobilių sprogdinimo, turto naikinimo, dokumentų klastojimo organizavimą buvo skirta subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.
Taikinys – Rusijos pilietis
Pirmuoju taikiniu tapo Klaipėdoje gyvenęs Rusijos pilietis, įteisintu vagimi tituluojamas 38 metų Andrejus Kazakovas – pasamdyti žudikai jį sekė, paleido septynias kulkas, bet rusas liko gyvas.
Kuo E.Miliui neįtiko A.Kazakovas, pravarde Čilis, kad prireikė jį pašalinti, taip ir neaišku. R.Ruobulis pasakojo girdėjęs, kad ruso prašyta spręsti kažkokius gaujų ginčus, bet jis atsisakė.
Tada šiauliečiai pažįstamų Latvijos nusikalstamo pasaulio atstovų paprašė „pamokyti“ A.Kazakovą.
Pagal Europos arešto orderį suimtas ir perduotas Lietuvai R.Ruobulis prisipažino su sėbrais S.Talbergu ir V.Aizpuru vykdę E.Miliaus užsakymą sekti ir nužudyti Rusijos pilietį.
Šūviai Šiltnamių gatvės name, kur butą nuomojosi A.Kazakovas, nugriaudėjo 2018 metų sausio 25 dieną. Vos tik rusas įžengė į laiptinę, iš kito buto iššokęs V.Aizpuras pradėjo į jį šaudyti.
Paleido penkias kulkas
A.Kazakovas dar spėjo nubėgti iki savo buto ir ten užsidaryti. Šauliai jo toliau nepersekiojo – dingo laiptinėje ant palangės kaip įspėjimą palikę dvi neišautas kulkas.
Peršautas rusas į policiją nesikreipė – paskambinęs vienai Klaipėdoje dirbančiai kosmetologei, kurios kabinete tą vakarą lankėsi, paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Tą dieną atlikau jam veido procedūrą, sutarėme dėl kitos. Grįžusi namo nespėjau pasidėti daiktų, kai vėl paskambino.
„Į mane ką tik šaudė, aš mirštu, greičiau kviesk medikus, pats atidarysiu duris“, – kliento šauksmus prisiminė moteris.
Kai A.Kazakovas buvo nugabentas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, nustatyta, kad keturios kulkos perėjo kiaurai, o penkta įstrigo. Apie šį incidentą pranešta policijai.
Palatoje – tik versijos
Rusijos šešėlinio šulo sveikata parūpo jo pažįstamam verslininkui – įmonės „Kretingos grūdai“ bendraturčiui ir generaliniam direktoriui Ovidijui Bartkui.
Ligoninėje susitikę vyrai svarstė, kas ir dėl ko galėjo užsakyti žmogžudystę. Jų pokalbį palatoje užfiksavo kriminalistų slaptai įrengta garso įrašymo aparatūra.
A.Kazakovas įtarinėjo, kad galimas kruvino išpuolio Klaipėdoje organizatorius yra E.Milius, praeityje vadintas Šiaulių mafijos krikštatėviu tituluoto Vido Antonovo parankiniu.
Tas pats E.Milius kažkada įtarinėtas ryšiais su samdomu žudiku ukrainiečiu Olehu Opanasenka, kai siekta susidoroti su Šiaulių gaujų vadeivomis Vladislovu Stanaičiu (Stalone), Gytanu Rasiuliu (Brokeriu) ir Ramūnu Stunguriu (Muminu). Tada šiaulietis išsisuko nuo kaltinimų.
Šūviai užminė mįslę
Pokalbyje keltos versijos, kad į kruviną nusikaltimą galėjo įsipainioti ketveriais metais jaunesnis E.Miliaus brolis Vaidotas, irgi priskiriamas prie įtakingų Šiaulių nusikalstamų grupuočių.
A.Kazakovas prisiminė ir klaipėdietį Albertą Lenckų, pravarde Albertukas, buvusį uostamiesčio šešėlinio šulo Sigito Gaidjurgio draugą, disponavusį nemenkomis lėšomis, nekilnojamuoju turtu.
S.Gaidjurgis tąkart buvo suimtas tik už neteisėtą peilio laikymą, o vėliau, išduotas bendrininkų, už žmogžudystes, kitus sunkius nusikaltimus buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Iškviestas į teismą O.Bartkus abejojo, kad E.Milius galėjo įsivelti į žmogžudystę: „Gaujų karai Lietuvoje jau seniai pasibaigę. Girdėjau, kad jis turėjo finansinių problemų Rusijoje.“
Paklaustas, iš kur sužinojo, kad į A.Kazakovą buvo šaudyta, „Kretingos grūdų“ vadovas pasakojo: „Kažkas paskambino ir pasakė. Su juo kartais susitikdavau, papietaudavome, bendrų reikalų nebuvo.“
Vyrus suartino grūdai
Teismo salėje paviešinus vyrų pokalbio ligoninės palatoje įrašą paaiškėjo, kad Rusijos nusikalstamo pasaulio šulas O.Bartkui buvo kur kas atviresnis nei policijai.
„Kretingos grūdų“ vadovas ne tik guodė nusikaltėlių sužalotą Rusijos pilietį, bet ir patikino, kad kažkoks svarbus jo pageidavimas bus įvykdytas.
„Jis manęs prašė padėti draugui, Rusijoje pardavinėjusiam grūdus. Pasakiau, kad Maskvoje pažįstu verslo partnerių, kurie galėtų juos nupirkti“, – pokalbį prisiminė O.Bartkus.
Verslininkas pasakojo su A.Kazakovu susipažinęs prieš dešimtmetį, kai „Kretingos grūdai“ plėtojo savo verslą Kaliningrado srityje – norėjo ten statyti paukštyną, užsiimti gyvulininkyste.
Teisme O.Bartkus prisiminė toli gražu ne viską: „Kas mane su juo supažindino Kaliningrade, kur ir kokiomis aplinkybėmis, to jau nepasakysiu – seni reikalai.“
A.Kazakovas atvykdavo į Lietuvą neturėdamas galiojančios vizos – pasienyje pateikdavo Gruzijos išduotą dokumentą lankytis Europos Sąjungos šalyse.
Rusas paliko siūlo galą
Rusas O.Bartkui prasitarė, kad anksčiau E.Milių buvo supažindinęs su kažkokiu įtakingu šešėliniu veikėju, maskviškiu Sania – abu suko kažkokį verslą, bet liko vienas kitu nepatenkinti.
„E.Milius atėjo pas mane, reiškė pretenzijas, kad rekomendavau nepatikimą žmogų. Tai jų, o ne mano reikalai. Pasakiau – patys ir aiškinkitės“, – O.Bartkui širdį išliejo A.Kazakovas.
Po kulkų krušos gyvas likęs rusas teismo procese nedalyvavo – greitai dingo, o kur jo ieškoti, niekas nežinojo.
E.Miliaus advokatas Kristupas Ašmys kreipėsi į O.Bartkų kaip galbūt į vienintelį asmenį, galintį pranešti A.Kazakovui apie procesą, kuriame teisiami į jo gyvybę pasikėsinę žmonės.
„Kretingos grūdų“ vadovas pagalbos nežadėjo: „Kartais A.Kazakovas parašo elektroninę žinutę, tačiau kur jis gyvena, kuo verčiasi, nežinau.“
A.Kazakovo ir O.Bartkaus pokalbyje išnirusi E.Miliaus pavardė tapo siūlo galu. Jį nutvėrę kriminalistai atskleidė ne tik šį, bet ir dar kelis planuotus sunkius nusikaltimus.
Sekė ir filmavo auką
Paleistas iš ligoninės A.Kazakovas paskubėjo dingti iš Klaipėdos neištaręs nė žodžio.
Sekant E.Milių pastebėta, kad jis dažnai susitinka su penkis kartus teistu rygiečiu R.Ruobuliu.
Pastarąjį kartą įkliuvęs Prancūzijoje latvis ten buvo teisiamas už narkotikus.
R.Ruobulis sulaikytas 2018 metų rugpjūtį. Priremtas kriminalistų surinktų įkalčių vyras po kelių mėnesių pradėjo pasakoti, kokie ryšiai jį siejo su E.Miliumi.
Šiauliečio nurodymu R.Ruobulis sekė A.Kazakovą, fotografavo ir filmavo, kur jis lankosi, su kuo bendrauja, ir visą informaciją perduodavo E.Miliui.
Išsiaiškinęs, kur A.Kazakovas gyvena, R.Ruobulis Šiltnamių gatvėje įrengė slaptą vaizdo fiksavimo kamerą, prie kurios galėjo prisijungti ir E.Milius.
„E.Milius prašė A.Kazakovą pagrobti ir nuvežti į nurodytą vietą. Ieškojo bendrininkų Latvijoje, bet niekas nenorėjo už siūlomą atlygį pyktis su Rusijos mafija“, – teisme atsivėrė seklys.
Už galvą – 30 000 eurų
Tada nutarta apšaudyti A.Kazakovą neatmetant galimybės jį nužudyti. R.Ruobulis sakė, kad E.Milius už A.Kazakovo galvą neva pažadėjęs 30 tūkst. eurų.
R.Ruobulis iš Latvijos pasikvietė savo pažįstamus V.Aizpurą ir 7 kartus teistą S.Talbergą.
Slėpdamas sumanytą nusikaltimą V.Aizpuras naudojosi suklastotu Baltarusijos piliečio pasu, mobiliuoju telefonu su baltarusiška SIM kortele.
Pateikę netikrus asmens dokumentus samdiniai tame pačiame kotedže, kuriame gyveno A.Kazakovas, išsinuomojo butą pirmajame aukšte, kruopščiai rengėsi kruvinam išpuoliui.
R.Ruobulis sakė iš E.Miliaus gavęs 2500 eurų avansą už buto nuomą. Sutarę už mėnesį mokėti 750 eurų, latviai šeimininkams paliko 1500 eurų užstatą.
Patykojęs, kada rusas grįš į namus, V.Aizpuras išbėgo į laiptinę su ginklu, ėmė šaudyti, o R.Ruobulis liko bute.
Jiems talkino dar keli iš Latvijos atvilioti bendrininkai.
Puolė su metalo strypais
Tie patys latviai E.Miliaus nurodymu pakišo sprogmenį po automobiliu, kuriuo važinėjo kitas jam neįtikęs šiaulietis Helmutas Poškus.
Užtaisas susprogdintas H.Poškui važiuojant iš Palangos į Šiaulius. Buvo apgadintas tiktai jo automobilis BMW, o vairuotojas su žmona ir mažamečiu vaiku liko gyvi.
R.Ruobulis buvo gavę dar vieną E.Miliaus užsakymą – sumušti šiaulietį Mantą Žilinską. Tam jis iš Latvijos pasikvietė vieną narkomaną. Nupirko sėbrui sportinę aprangą, bet tas ją iškart pardavė.
Nepatikimą bendrininką R.Ruobulis išsiuntė atgal, o vietoj jo atsivežė kitą valkatą. Vyrai užpuolė į namus grįžtantį M.Žilinską, talžė jį metalo strypais. Bet šiaulietis nesutriko – išsitraukė peilį, dūrė vienam užpuolikui į krūtinę.
Išsigandę mušeikos sprukdami dar spėjo pagriebti nukritusią M.Žilinsko rankinę, kurią jis numetė gindamasis.
Ten buvusius 5 tūkstančius eurų vienas užpuolikas bėgdamas įsigrūdo į kišenę.
Užduotis – sudeginti fermą
Po nepavykusio išpuolio E.Milius samdinius išvadino nevykėliais, bet leido jiems pasitaisyti – liepė padegti jam skersai kelio stojančios gaujos lyderio švelniakailių žvėrelių fermą.
Išsiaiškinę, kad ferma yra kaime 20 km nuo Šiaulių, R.Ruobulis ir S.Talbergas rengėsi padegti daržinę, sunaikinti žvėrelius, kurių vertė siekė 200 tūkst. eurų.
Latviai nusipirko degalų, nuvyko į vietą, bet jų planas neišdegė – pastebėję rūkstančius šiaudus žmonės iškvietė šeimininkus, o padegėjai paspruko.
Nukentėjusiais pripažinti asmenys teisme kalbėjo santūriai – esą niekam neskolingi ir jiems niekas neskolingas, negaudavo grasinančių žinučių ar skambučių, nepastebėjo, kad juos anksčiau kas nors būtų persekiojęs.
Išklausė nuosprendžius
R.Ruobuliui, kuris paskui ėmė bendradarbiauti su teisėsauga, atskleidė nusikaltimų mechanizmą, organizatorius ir bendrininkus, atseikėta kiek mažiau nei E.Miliui – 14 metų nelaisvės.
Ne kartą teisti Latvijos piliečiai S.Talbergas ir V.Aizpuras, sutikę atlikti samdomų žudikų, turto naikintojų darbą, irgi nuteisti – vienas 3 metams ir 9 mėnesiams, kitas – 11 metų kalėjimo.
Tiesa, R.Ruobulis bandė įrodinėti, kad jo rašytas keliolikos puslapių nuoširdaus prisipažinimo tekstas neva išgautas tyrėjams naudojant psichologinę prievartą, bet teismas tuo nepatikėjo.
Dar vienam išpuolių dalyviui šiauliečiui Edvinui Šimkui skirta pustrečių, jo bendrininkui Valdemarui Katelnikovui dvejų metų laisvės atėmimo bausmės.
Kitos šiauliečių gaujos lyderį sekęs plungiškis V.Razmas sučiuptas ir nuteistas anksčiau – ne tik už kėslus nužudyti žmogų, bet ir narkotikų kontrabandą, šaunamųjų ginklų, sprogmenų laikymą.
V.Razmui atseikėta 16, jo parankiniui Deividui Navardauskui – 10 metų nelaisvės.
Trečias bendrininkas Rolandas Rakštys už pagalbą teisėsaugai atleistas nuo bausmės.
