Nuosprendį dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo paskelbė Klaipėdos rajono teismo rūmai.
Incidentas nutiko pernai sausio 31-ąją apie pusę trečios nakties Gargždų parke.
Konfliktas kilo tarp dviejų vyrų – į susitikimą atėjusiam pažįstamam vyrui E.Š. tris kartus dūrė į įvairias kūno vietas: teismo ekspertai aptiko žaizdą dešiniajame žaste ir nustatė dar du durtinius-pjautinius krūtinės ląstos ir pilvo sužalojimus.
Surinkti įrodymai nekėlė abejonių, kad E.Š. sunkiai sužalojo kitą žmogų.
Tačiau paaiškėjo, kad konflikto iniciatorius buvo nukentėjusysis, o ateidamas į susitikimo vietą jis atsinešė ir peilį.
Jis pirmasis jį ir panaudojo – dūrė į ranką E.Š. atlydėjusiam draugui. E.Š. puolė jo gelbėti – užpuolikui užlaužė ranką, o tuomet peilis nukrito ant žemės.
Praradęs šaltąjį ginklą gargždiškis nenurimo – su draugu puolė mušti E.Š., pargriovė jį ant žemės, dviese spardė ir daužė gulintį.
E.Š. bandė gintis, užčiuopė ant žemės gulintį peilį ir smogė juo tris kartus nukentėjusiajam.
Teismas nusprendė, kad tai jis padarė neperžengdamas būtinosios ginties ribų ir negali būti laikomas padariusiu nusikalstamą veiką.
Teismo teigimu, „vadovaujantis nekaltumo prezumpcija ne kaltinamasis turi įrodinėti, kad yra nekaltas, o byloje turi būti surinkta pakankamai įrodymų, kad jis yra kaltas.
Priešingu atveju visos abejonės, kurių nebėra kaip pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai“.
Buvo atkreiptas dėmesys ir į paties nukentėjusiojo elgesį – nors patyrė sunkių kūno sužalojimų, jis nepateikė civilinio ieškinio, visiškai nesidomėjo bylos eiga, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nepranešė pareigūnams, kur gyvena, neatsiliepė telefono numeriu, kurį pats buvo nurodęs.
Jo draugas teisme pasirodė tik atvesdintas pareigūnų. Galima manyti, kad jie nujautė esą kalti dėl kilusio konflikto.
