H.Daktaras bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, kurioje 2021-ųjų liepos mėnesį jam buvo nustatytas lengvas girtumas (0,92 promilės). Už šį pažeidimą nuteistajam skirta nuobauda.
Pats H.Daktaras mano, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, todėl kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus prašydamas ją panaikinti.
Skunde kaunietis nurodė, kad dėl prastos sveikatos būklės vartoja daug vaistų. Tarp jų - ir gudobelių ekstraktą, kuriame yra 70 procentų etilo alkoholio.
Nors pataisos namų dokumentuose nėra įrašų, kad jis būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl šių vaistų išrašymo, gudobelių ekstraktui nereikia specialaus skyrimo ar recepto.
Ekstraktą vyras naudoja seniai ir turi jo atsargų. Pasak Henytės, tai, kad jis turi gudobelių ekstrakto, žinojo ir matė pataisos namų personalas.
Pasak pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento atstovų, nuobauda H.Daktarui skirta pagrįstai, nes nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.
Teismas skundo imsis vasario 1-ąją.
Sausio pradžioje H.Daktaras pralaimėjo vieną ginčą teisme, kai užsirūstino dėl nesuteiktos galimybės dalyvauti artimo giminaičio laidotuvėse.
Henytė kreipėsi į teismą dėl to, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija nesuteikė jam galimybės išvykti į laidotuves su konvojaus priežiūra.
Įkalinimo įstaigos administracija 2021 metų birželio 17 dieną atsakydama į H.Daktaro prašymą, nurodė, jog teisės aktai tokios galimybės nenumato, nes pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.
Dar daugiau – turima duomenų, kad tokiu būdu nuteistasis tiesiog tikrino, ar galėtų tikėtis įkalinimo įstaigos administracijos malonės, jeigu išties mirtų artimas žmogus.
Henytė apskundė šį raštą Kalėjimų departamentui, tačiau skundas buvo atmestas. Tuomet H.Daktaras kreipėsi į Regionų apygardos administracinis teismą.
Jo nuomone, administraciniai aktai yra neteisėti ir naikintini, nes sprendžiant jo prašymą, ar jį, nuteistąjį iki gyvos galvos, išleisti į labai artimo giminaičio laidotuves atsisveikinti, buvo remtasi Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 105 straipsnio 1 dalies apribojimais, o tai yra nuteistųjų, kurie bausmę atlieka neterminuotai, diskriminacija. Teismas H.Daktaro skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas paskelbė, kad nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, negali būti leidžiama išvykti už pataisos įstaigų ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties.
Tokia taisyklė aiškiai nustatyta BVK, kurio privalu laikytis kalinimo įstaigų pareigūnams sprendžiant klausimą dėl trumpalaikės išvykos nuteistajam suteikimo.
2013 metų birželį Klaipėdos apygardos teismas H.Daktarui už kito Kauno mafiozo, Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymą ir kitus kruvinus nusikaltimus skyrė pačią griežčiausią numatytą bausmę – įkalinimą visam gyvenimui.
Henytė vadovavo ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, kuris vykdė žmogžudystes, plėšimus, užsiėmė reketu. Viena aukų, R.Ganusauskas-Mongolas buvo nužudytas dar 1993 metų gruodžio 25 dieną.
Susidorojimą su R.Ganusausku suplanavo H.Daktaras, niršdamas, kad Mongolas atsiskyrė nuo gaujos ir nenori dalytis pelnu.
Henytė įtarė, kad R.Ganusauskas yra susijęs su 1993 metų spalį surengtomis žudynėmis Kauno restorane „Vilija“, kurių metu buvo pasikėsinta ir į H.Daktarą.
Nuteistasis jau dukart bandė teisme sušvelninti jam skirtą bausmę, tačiau nesėkmingai.
