Nuteistoji turės sumokėti po 30 tūkst. eurų neturtinės žalos keturiems mirusiosios vaikams, po 20 tūkst. eurų mirusiosios motinai ir savo buvusiam vyrui.
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvą sukrėtusi kraupi tragedijos Kvėdarnoje (Šilalės r.) įvyko užpraeitą vasarą.
Be motinos liko keturi nužudytosios vaikai, kurių vyriausiasis dabar jau pilnamtetis.
Be motinos meilės teks augti ir trims kaltinamosios vaikams – už žmogžudystę, palaikų išniekinimą ir pasikėsinimą nužudyti teisiamajai grėsė bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Prokuroras prašė jai skirti griežčiausią bausmę.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama už uždarų durų.
Ant kūno – svastikų ženklai
Nužudytos moters kūnas prie tilto per Aitros upę kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė 91 kilometre rastas pernai rugpjūčio 11 dieną apie šeštą valandą ryto.
Pusiau nuogos moters kūną pastebėjo į žvejybą susiruošęs vyras.
Policija jau buvo gavusi pranešimą, kad vidurnaktį iš namų automobiliu „Toyota Corolla“ išvyko ir negrįžo 37 metų Kvėdarnos miestelio gyventoja. Jos telefonas išjungtas, o namuose vieni likę nepilnamečiai vaikai. Nurodyta, kad smulkaus sudėjimo moteris vilkėjo pilku džemperiu ir šviesiomis kelnėmis.
Apžiūrėjus kūną neliko abejonių, kad tai ta pati daugiavaikė motina. Netoliese pakelėje stovėjo jos automobilis.
Ieškoti įtariamojo pasitelkta daugybė pareigūnų, kinologas su tarnybiniu šunimi, apklaustos kelios dešimtys aplink gyvenančių žmonių, netoliese įsikūrusių įmonių darbuotojai, peržiūrėti vaizdo kamerų įrašai, tačiau jokių žmogžudystės pėdsakų neaptikta.
Tirtos įvairiausio nusikaltimo versijos, net ritualinio nužudymo galimybė, priklausomybė sektai.
Mat ekspertai ant moters kūno rado aštriu metalo gabalėliu išraižytų simbolių, kurie priminė svastikas. Tokių ženklų vėliau atsirado ir keliose Kvėdarnos gatvėse.
Tačiau galų gale paaiškėjo, kad tai – vyro atstumtos moters kerštas.
Įkalčiai – šiukšlių konteineryje
Nužudytos moters buvusį vyrą, dirbusį Norvegijoje, ir R.E. artimi ryšiai siejo dar prieš šiam išvykstant į užsienį.
Jo aplankyti į Norvegiją nuvykdavo ir R.E. Tuo metu jos vaikais rūpindavosi draugė, net nenujausdama, kokiame aistrų sūkuryje atsidūrė ir kokia žiauri lemtis jos laukia.
Atėjo diena, kai keturių vaikų tėvas nusprendė baigti draugystę su buvusios žmonos drauge ir grįžti į buvusią šeimą.
Toks sprendimas pribloškė paliktą mylimąją ir visiškai sujaukė ne tik jausmus, bet ir aptemdė protą.
Įtarus, kad nusikaltimą padarė ir apie nužudymą pranešė pati R.E. jos namuose pareigūnai atliko kratą. Šiukšlių konteineryje rasta apdegusių nužudytosios daiktų – automobilio rakteliai, banko, nuolaidų kortelių.
Moteris tikėjosi, kad visi šie daiktiniai įrodymai atsidurs sąvartyne – nuo tragedijos jau buvo praėjusio kelios dienos.
Tačiau jai netoptelėjo mintis, kad šiukšlės nebuvo vežamos Tauragės policijos kriminalistų nurodymu, kad nedingtų įkalčiai.
Ant įtariamosios kūno teismo medicinos ekspertai aptiko poodinių kraujosruvų, kurios galėjo atsirasti nusikaltimo dieną, kai apgauta ir pasikalbėti apie neva vaikų tėvo meilužę išviliota moteris smaugiama bandė priešintis.
Ką pasakė nužudytoji, kad taip įsiutino jos buvusiam vyrui simpatiją jautusią draugę, kažin ar paaiškės.
Moteris buvo pasmaugta, o paskui automobiliu pervežta į kitą vietą ir nuridenta į Aitros upės pakrantę – tikriausiai žudikei atrodė, kad ten ne taip greitai ją pastebės.
Aptikus nužudytąją R.E. nenurimo, vis dar bandė suklaidinti tyrėjus: ne tik piešė svastikas gatvėse, bet ir sau siuntė neva grasinančias žinutes, guodė aukos vyrą ir našlaičiais likusius vaikus.
Padegė sutuoktinį
Tauragės policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnams aiškinantis šios tragedijos aplinkybes paaiškėjo, kad R.E. žiauriai ir agresyviai elgėsi ne pirmą kartą.
2019 metų pavasarį ji bandė nužudyti tuometinį sutuoktinį. Šeimos santykiai krypo skyrybų link. Neva pamaniusi, kad pusė užgyvento turto po skyrybų – neblogai, bet galėtų būti ir dar geriau, ji sukūrė veiklos planą.
Vieną dieną pora važiavo automobiliu, vyras buvo šiek tiek išgėręs ir užmigo.
Moteris nuo plento pasuko miško keliuku, sustojusi automobilį apipylė degiu skysčiu, tačiau vyras atsibudo ir išlipo iš mašinos.
Esą moteris nenurimo – smogė jam per galvą kažkokiu buku daiktu, galbūt akmeniu ir padegė jį.
Šis trumpam prarado sąmonę, bet netrukus atitoko ir suvokęs, kas nutiko, laižomas ugnies liežuvių nubėgo prie plento. Jį nuo mirties išgelbėjo pro šalį važiavę žmonės.
Vyras apdegė galvą ir viršutinę kūno dalį, bet žmonos neišdavė.
Tąkart įtarti tyčinio nusikaltimo nebuvo pagrindo – abu aiškino, kad tai buvo tik nelaimingas atsitikimas. Ir netrukus išsiskyrė.
Daugiau kaip metus už grotų praleidusi kvėdarniškė ikiteisminio tyrimo metu prisipažino nužudžiusi moterį, kurios vyro geidė, bet neigė, kad pasikėsino atimti buvusio sutuoktinio gyvybę.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusiais pripažinti abu kaltinamosios trokšti ir mylėti vyrai – buvęs jos pačios sutuoktinis ir buvęs draugės vyras, keturi nužudytosios vaikai ir motina.
Be motinų likusiais vaikais rūpinasi tėvai.
Abi šeimos gyveno tvarkingai, vyrai su žmonomis dirbo, jokių pašalpų neprašydavo, į Vaiko teisių apsaugos tarnybos akiratį nebuvo patekusios.
Kaltinamosios advokatas Petras Remeika
Ginu R.E. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Iš esmės ši byla nėra ypatingai sudėtinga. Galima sakyti, tai buvo paprasčiausias meilės trikampis: norėjo gyventi laimingai, pasiturinčiai, bet va kaip išėjo.
Ji draugavo su nužudytosios buvusiu vyru, kurį laiką svečiavosi Norvegijoje, sutarė, kad grįžę į Lietuvą gyvens kartu, įsigijo sodybą už 30 tūkst. eurų, dalį pinigų sumokėjo, likusius sutarė mokėti vėliau.
Bet vieną dieną tas vyrukas pasakė, kad vis dėlto grįžta pas buvusią žmoną. Mano ginamajai tai buvo kaip griaustinis iš giedro dangaus. Tuomet ji nutarė pašalinti kliūtį, o ta kliūtis – jos geriausia draugė.
Visą dieną rezgė planą, kaip tai padaryti. O kas labiausiai skaudina moteris? Vyrų neištikimybė. Ji pasakė žinanti, kad draugės vyras buvo neištikimas, ir žino, kas ta moteris.
Paskambino, abi susitiko.
R.E. pasakė, kad telefone turi akivaizdžių įkalčių. Ir kai draugė palinko jų pažiūrėti, priėjusi iš už nugaros užmetė draugei ant kaklo smaugvirvę. Tam buvo pasiėmusi skalbinių virvės.
Būtų auką ten ir palikusi, bet netoliese stovėjo draugės automobilis. Įkėlė kūną į mašiną ir nuvežusi prie Aitros upelio nuritino į pakalnę. Pasiėmė jos dokumentus.
O kai tyrėjai rado įkalčių, prisipažino, suprato, kad iš svetimos nelaimės savo laimės nesukursi, bet per vėlai.
Kaltinimus pasikėsinimu nužudyti savo buvusį vyrą ji neigia. Sako, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Jų automobilyje buvo nesandarių kuro talpų. Esą degantis cigaretę, įsiplieskė ugnis.
R.E, teigia, kad jei ne ji, vyras būtų žuvęs. Jis turėtų jai dėkoti už savo gyvybę.
Po įvykio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nusikaltimo įrodymų pritrūko.
Net pats nukentėjęs pripažįsta, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.
R.E. – labai stipri ir drąsi, ji gali be baimės naktį vaikščioti kapinėse.
Po tragedijos buvo tirta moters psichika, ji – pakaltinama.
