Kaip rašoma prokuratūros pranešime, kaltinimai sukursčius padaryti nusikalstamą veiką taip pat pareikšti ir Raseinių rajone registruotos įmonės direktoriui O.J. Pastarasis bei dviejų įmonių Kauno rajone vadovai A.S. ir A.V. teisme privalės atsakyti ir už galimai apgaulingai tvarkytą jų valdomų bendrovių buhalterinę apskaitą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, R.Ačas, turėdamas įgaliojimus veikti Raseinių rajono savivaldybės vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui jo valdomose įmonėse, galimai siekė turtinės naudos sau. Įtariama, kad dar 2018 metais R.Ačas be jokio teisėto pagrindo nurodė vienos savivaldybės valdomos įmonės direktoriui už bendrovės lėšas nupirkti metalo gaminių, kurie neva bus panaudoti savivaldybės darbuotojų kabinetų atnaujinimui.
Tyrimo metu surinkta duomenų, jog iš savivaldybės valdomos įmonės lėšų nupirkti metalo gaminiai buvo panaudoti liepto gamybai R.Ačui priklausančiame sklype Raseinių rajone. Skaičiuojama, kad tokiu būdu buvo iššvaistyta daugiau nei 1 tūkst. eurų, priklausiusių savivaldybės valdomai bendrovei.
Tyrimo duomenimis, tos pačios Raseinių rajono savivaldybės valdomos įmonės direktorių bendrovės lėšas panaudoti ne įmonės veikloje sukurstė ir Raseinių rajone registruotos įmonės vadovas O.J.
Remiantis surinktais duomenimis, 2018 metų pavasarį O.J. davė minėtos bendrovės direktoriui nurodymus, jog šis apmokėtų sąskaitas už O.J. įsigytas 10 vnt. padangų. Įtariama, kad tokių būdu O.J. sukurstė savivaldybės valdomos įmonės direktorių iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą – daugiau nei 2 tūkst. eurų.
Raseinių rajono savivaldybės valdomos bendrovės direktorius buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį sprendimą teismas priėmė po to, kai minėtasis asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nusikaltimą padarė pirmą kartą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą taip pat surinkta duomenų, jog visi kaltinamieji galėjo apgaulingai tvarkyti savo valdomų įmonių apskaitą. Kaltinamieji į savo bendrovių buhalteriją galimai įtraukdavo fiktyvias sąskaitas, kurios buvo išrašomos už tariamai suteiktas paslaugas ir prekes. Tyrimo metu gauta duomenų, jog tokie sandoriai buvo vykdomi ir tarp kaltinamųjų valdomų bendrovių.
Byloje turimi duomenys leidžia įtarti, kad R.Ačas, versdamasis individualia veikla, už realiai nesuteiktas apgyvendinimo paslaugas galėjo išrašyti sąskaitas A.V. ir A.S. įmonių vardu ir už tokius, manoma, fiktyvius sandorius gauti apmokėjimus. Skaičiuojama, kad bendra R.Ačui išrašytų galimai fiktyvių sąskaitų suma gali siekti daugiau nei 19 tūkst. eurų.
Surinkta duomenų, kad tokia pačia schema veikė ir kaltinamieji A.S., A.V. ir O.J. Įtariama, kad į vienos iš A.S. valdomų įmonių apskaitą buvo įtraukti fiktyvūs dokumentai, patvirtinantys netikrus sandorius bendrai už beveik 79 tūkst. eurų, į kitą – daugiau nei 32 tūkst. eurų.
Tyrimo duomenimis, už realiai nesuteiktas paslaugas A.V. į savo įmonės sąskaitą gavo beveik 27 tūkst. eurų, o kaltinamasis O.J – daugiau nei 12 tūkst. eurų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
Baudžiamajame kodekse už piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos griežčiausia nustatyta bausmė – laisvės atėmimu iki septynerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Tas, kad iššvaistė svetimą turtą griežčiausiai gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki dvejų metų.
