Praėjusio šeštadienio vakarą Šiaulių areštinėje atsidūrė buvęs šio miesto Princų grupuotės vadeiva 64 metų V.Baranauskas, pravarde Baranis.
Jis nemalonumų prisidarė, kai girtas vairavo automobilį.
Tikrintis girtumą atsisakė
Apie Šiauliuose, Žemaitės ir A.J.Greimo gatvių sankryžoje, įvykusią avariją policijai buvo pranešta 20 val. 35 min.
Policijai paskambinusi vairuotoja pasiskundė, kad į jos automobilį „Mazda“ atsitrenkė „Toyota Verso“.
Atvykę pareigūnai išsiaiškino, kad pastarąjį automobilį vairavo jiems gerai žinomas V.Baranauskas, jis stoviniavo netoliese.
Avarijos kaltininkas atrodė girtas, todėl policininkai paprašė pasitikrinti alkoholio matuokliu, tačiau jis atsisakė. Pareigūnai nuvežė V.Baranauską į policijos komisariatą, o jo automobilį nugabeno į saugomą aikštelę.
Baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ne tiktai tuos vairuotojus, kuriems nustatomas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, bet ir tuos, kurie vengia pasitikrinti girtumą.
Sportininko karjera nutrūko
Pastaruoju metu daugiausia dėl smulkių nusikaltimų ar pažeidimų į policijos akiratį patenkantis V.Baranauskas prieš tris dešimtmečius buvo vienas galingiausių Šiaulių nusikalstamo pasaulio šulų.
Princų grupuotė, kuriai, be Baranio, priklausė Vladas Stanaitis, pravarde Stalonė, Vladas Šiaulys, pravarde Žemaitukas, ir Vidmantas Kavoliukas, pravarde Amerikonas, tuo metu vertė krūpčioti ne tik namudininkus, bet ir rimtus verslininkus.
Jei ne sportinę karjerą jaunystėje nutraukęs teistumas, V.Baranauskas gal būtų tapęs žinomu sportininku. Imtynių įgūdžiai ir didelė fizinė jėga Baraniui neleido prapulti ir už grotų, kur jis netruko išsikovoti išskirtinį statusą.
Tiesa, už tai teko pakovoti. Nusileisti nelinkusį V.Baranauską po 1979 metais Pravieniškių kolonijoje kilusio konflikto nusmailintu strypu prie gulto prismeigė smulkaus sudėjimo Kostas Kuklys, pravarde Tūzas. Sužalotas Baranis liko gyvas.
Kita akistata su mirtimi V.Baranausko laukė 1992 metais, jam jau tapus vienu Šiaulių Princų grupuotės lyderių.
Peršautas įveikė užpuoliką
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Šiauliuose jau buvo susibūrusios aštuonios gaujos.
Princus įtakingiausia Šiaulių grupuote imta laikyti 1992 metais, kai balandžio 26 dieną kulkos pakirto buvusį boksininką, 1974 metais kartu su Vidu Antonovu ligoninės kasą apiplėšusį Anicetą Skarulį.
Šiaulių nusikalstamo pasaulio šulu laikomas A.Skarulis grįžęs į laisvę 1990 m. jau rado jaunesnei kartai priskiriamus Princus, tačiau demonstratyviai nekreipė į juos dėmesio.
Tuo viskas nesibaigė – į V.Stanaičio namo kiemą buvo įmesta granata.
Kita granata, kuri taip ir nesprogo, buvo pritaisyta po V.Šiaulio automobiliu, kuriuo jis važiavo su V.Kavoliuku, o 1992 metų vasario 23-iąją samdomas žudikas pabandė nušauti V.Baranauską.
Fizine jėga garsėjantis Baranis netgi peršautas susigrūmė su užpuoliku ir bandydamas išgauti užsakovo pavardę išlupo jam akį.
Kol V.Baranauskas gydėsi ligoninėje, samdomas žudikas nušovė A.Skarulį.
Laukė dar vienas iššūkis
Žuvus A.Skaruliui Princų laukė dar vienas iššūkis – už vagystes teistų brolių Vidmanto ir Virginijaus Ribinskų suburta Licmanų gauja. Ši turto prievartavimu, automobilių vagystėmis ir kontrabanda besiverčianti gauja irgi nebuvo linkusi kam nors nusileisti.
1993 metais prasidėjus atvirai priešpriešai Licmanai buvo sumušti ir išstumti iš miesto, tačiau ginklų nesudėjo.
Į V.Šiaulio automobilį įskriejo granata, kurią žaibiškai sureagavęs Žemaitukas išmetė lauk.
Smūgį, po kurio nebeatsitiesė, Licmanai sudavė patys sau. 1993 m. rugsėjo 25-ąją dykvietėje prie K.Donelaičio g. kapinių nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo savo sprogmenų arsenalą tikrinę trys šios gaujos nariai: Virginijus Ribinskas, pravarde Karlsonas, A.Činčiukas, pravarde Činčia, ir V.Kačinskas, pravarde Škacas.
Po Licmanų gaujos branduolio žūties prasidėjo kelerius metus trukęs Princų grupuotės aukso amžius.
Mėgo puikuotis prabanga
Savo galią ir išskirtinę padėtį rodyti mėgę Princai nesislėpė nuo aplinkinių akių. Būtent jie surengė garsiąją išvyką į Palangą išsiaiškinti su kauniečiais, kurie nuskriaudė ten atostogavusią šiaulietę. Nors apie baudžiamąją akciją sužinoję policininkai bandė tam užkirsti kelią, kelių šimtų automobilių kortežas patraukė iš Šiaulių į Palangą, bet ten kauniečių neradęs sugrįžo namo.
Viešumos nevengę Princai šiauliečius stebino ir įsigytais tuo metu daugeliui pavydą kėlusiais automobiliais „Opel Calibra“ ir „Toyota Celica“ – atvažiavę pasitarti į „Ingos“ kavinę demonstratyviai juos pastatydavo gatvėje.
Kiek vėliau Princams pasitarimų vieta pasirinkus Šiaulių centre buvusią kavinę „Saulutė“ į sportinį stilių pretenduojantys Princų automobiliai dažną dieną puošdavo centrinę Šiaulių gatvę.
Neilgai trukus šiuos automobilius pakeitė keturi nauji sportiniai „Mitsubishi 3000 GT“ – juos Princai už simbolinę kainą įsigijo iš vieno stambaus Mažeikių verslininko.
Policijos manymu, pradinį kapitalą Princai susikrovė būtent teikdami apsaugą šiam vėliau į JAV emigravusiam Mažeikių verslininkui. Jis vienas pirmųjų mūsų šalyje išplėtojo siuvimo verslą ir žaliavų jam tiekimą iš Ukrainos ir Rusijos.
Pareiškė tapsiąs Šiaulių meru
Savo įtaką Šiaulių Princai išplėtė ne tik Mažeikiuose. Kelmėje jų vietininku tapo neginčijamo to miesto nusikalstamo pasaulio autoriteto Vlado Aleksandravičiaus, pravarde Čigonas, gaujai iššūkį metęs Ramūnas Stungurys, pravarde Muminas.
Bene labiausiai pastebimu ir žinomu Šiaulių Princų grupuotės nariu tapo sportiškas, greitos reakcijos ir iškalbos nestokojęs V.Baranauskas, mėgęs atkreipti dėmesį į save bet kokia proga.
Stebėdamas Nuostabiausių kojų konkursą Baranis jam patikusiai nugalėtojai lengva ranka skyrė savo prizą – 500 JAV dolerių.
O rugsėjo pirmąją į studentų diskoteką užsukęs, prieš tai jau įkaušti spėjęs Baranis neiškentė ir rėžė plojimų palydėtą kalbą, kad ruošiasi tapti Šiaulių meru.
Užstojo 35 įmonių vadovai
Pirmieji pavojaus varpai Šiaulių Princams, kaip ir kituose Lietuvos miestuose siautėjusioms gaujoms, suskambo 1992 metais, kai pasirodė Prevencinio sulaikymo įstatymas.
Atsirado ir verslininkų, kurie nebenorėjo taikstytis su vis stiprėjančiu nusikaltėlių spaudimu. Kai keli slapti liudytojai pagaliau ryžosi duoti parodymus, 1993-iųjų spalį V.Baranauskas ir V.Šiaulys atsidūrė už grotų, o likę du Princai ėmė slapstytis.
Suėmimas Baranio per daug neišgąsdino. Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus jis užsakinėjo sveikinimus bičiuliams radijo stotyse, o jie jam irgi neliko skolingi. Teismui buvo pateiktas Baranį ginantis raštas, kurį pasirašė net 35 Šiaulių įmonių vadovai.
1995 metų birželį teismas išteisino turto prievartavimu kaltintus V.Baranauską ir V.Šiaulį, o jau po mėnesio į Generalinę prokuratūra atvyko iki tol slapstęsi V.Stanaitis ir V.Kavoliukas.
Jaunimui vietos neužleido
Kol vieni Princai buvo tampomi po teismus, o kiti turėjo slapstytis, galvą Šiauliuose kelti ėmė jaunimas.
1996 metų birželio 28-ąją prie „Vakaro“ kavinės, kur mėgo lankytis Princai, esančiame stende buvo rastas sprogmuo.
Kol policija aiškinosi, kas ir kodėl padėjo šį sprogmenį, mįslingomis aplinkybėmis dingo jaunajai Šiaulių nusikaltėlių kartai priskiriamas Renatas Stanevičius, pravarde Maiklas.
O savo ambicijų tapti vienu Šiaulių nusikalstamo pasaulio lyderių neslėpęs Stasys Katauskas 1997 m. žiemą rastas pasmaugtas Rokiškio rajone esančiame griovyje.
Prasidėjo nesutarimai
Juoda katė tarp, atrodytų, neperskiriamo Princų ketvertuko perbėgo 1997 m. pabaigoje. Tų metų spalį be pėdsakų dingo V.Šiaulys, jo kūnas nerastas iki šiol.
Po mįslingo Žemaituko dingimo Princų grupuotę paliko V.Kavoliukas. Pareiškęs, kad imasi savo šeimos verslo reikalų, jis į vėliau prasidėjusį tarpusavio santykių aiškinimąsi nesikišo.
Savame versle V.Kavoliukui taip pat kilo sunkumų – 2005 m. kovą 51-ąją gimtadienį atšventęs Amerikonas netrukus buvo nušautas savo namo kieme.
Prie namų tykojęs samdomas žudikas pirmąją kulką į V.Kavoliuką paleido, kai jis dar sėdėjo visureigyje, po to vydamasis dar keliskart šovė į nugarą ir galiausiai paleido kontrolinį šūvį į galvą. Ši žmogžudystė nebuvo atskleista.
Kulka kliudė smilkinį
V.Stanaitis ėmė palaikyti glaudesnius santykius su anksčiau jau du kartus teistu savo jaunesniuoju broliu Rolandu Stanaičiu ir jo draugais. Savo draugų ratą subūrė ir V.Baranauskas.
Netrukus po Žemaituko dingimo, 1998-ųjų sausio 27-ąją, Šiauliuose buvo pasikėsinta į Baranio gyvybę.
Į „Elfo“ kavinę, kur tuo metu su dviem draugais linksminosi V.Baranauskas, užėję du ginkluoti vyrai paleido 10 šūvių. Viena kulka Baraniui peršovė žastikaulį, kita kliudė smilkinį ir paliko galvoje randą, trečia pataikė į delnakaulį. Į ligoninę nuvežtas V.Baranauskas buvo operuotas.
Mirties išvengti nepavyko
Po trumpą laiką tvyrojusios ramybės 1998 m. gruodį Šiauliuose buvo pasikėsinta nužudyti „Salingo“ restorane laiką leidusius R.Stanaičio draugus R.Stungurį ir Gytaną Rasiulį, pravarde Brokeris. Abu ne tik liko gyvi, bet ir išvengė sužalojimų, nes samdomas žudikas prašovė pro šalį.
Netrukus žiauri lemtis pasivijo ir R.Stanaitį, ir abu jo bičiulius.
1999 metų sausio 19-ąją savo automobilyje „Mercedes-Benz“ Šiaulių centre buvo susprogdintas R.Stanaitis.
Nežinia kodėl, bet po R.Stanaičio žūties R.Stungurys buvo išvytas iš Šiaulių. Jis apsigyveno Rusijoje, o po kelerių metų jau pasikeitęs pavardę grįžo į Šiaulius ir bandė bylinėtis su broliu dėl tvenkinius valdančios „Šilo Pavėžupio“ bendrovės akcijų.
Vėl į Maskvą sugrįžęs Muminas būdamas 40 metų 2006 m. rugsėjo 12 dieną žuvo mįslingomis aplinkybėmis iškritęs per šeštame aukšte esančio uošvio buto langą.
G.Rasiulis 2003 metų gruodžio 26-osios vakare buvo nukautas iš prieštankinio granatsvaidžio savo namo kieme Klevų gatvėje.
Ištarė savo garsiąją frazę
Iširus Princų gaujai V.Baranauskas liko prie suskilusios geldos: mieste virė kitas gyvenimas, čia įsitvirtinusioms grupuotėms „eksprinco“ titulas įspūdžio nedarė, o su keliais likusiais sekėjais vėl įsitvirtinti ir pasiekti buvusią galybę buvo nebeįmanoma.
Koją vis stipriau ėmė kišti ir potraukis prie alkoholio.
Baranis netruko tapti nuolatiniu kelių policijos klientu.
2000 m. balandžio 22-ąją V.Baranauskas uošvės vardu registruotu automobiliu „Audi A6“ įsirėžė į Šiaulių prokuroro Audriaus Norvilio vairuojamą „Opel Vectra“.
Po avarijos atvykusius policininkus V.Baranauskas iškoneveikė, išvadino „mentais“ ir pareiškė, kad mašiną vairavo ne jis, o jo draugas.
Baranio keiksmus vaizdo kamera nufilmavo patys policijos pareigūnai. Beje, būtent tada V.Baranauskas rėžė savo sparnuota tapusią frazę: „Yra Baranis ir yra ožiai (skundikai. – Red.)“.
Paaiškėjo, kad „eksprincas“ su keliais savo draugais prieš tai laiką leido netoliese esančiame bendrabutyje įsikūrusiame alaus bare „Kablys“, čia tą vakarą kiekvienam užsukusiam lankytojui buvo suteikta teisė išlenkti bokalą už vieną centą.
Davė kyšį gydytojui
2017 m. V.Baranauskas įsipainiojo į kyšius ėmusių gydytojų skandalą.
Nors vėliau paaiškėjo, kad duotas nedidelis kyšis nustatant darbingumo lygį jokios įtakos neturėjo, Baranis atsidūrė teisiamųjų suole.
Kaltu dėl kyšio davimo pripažintam V.Baranauskui Šiaulių apylinkės teismas skyrė 2636 eurų baudą.
Subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, buvo paskirta galutinė bausmė – 4586 eurų bauda ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams.
Nubaudė už vagystę
2019 m. Šiaulių „eksprincas“ buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už maisto produktų vagystę iš parduotuvės.
Dviejų upėtakių raudonųjų ikrų dėžučių produktų lentynoje pasigedę Šiauliuose esančio prekybos centro darbuotojai peržiūrėjo vaizdo kameras ir pastebėjo, kad prie šios lentynos sukiojosi V.Baranauskas.
Surinkta medžiaga buvo perduota policijos pareigūnams.
Jie V.Baranauskui už 15 eurų 18 centų kainuojančių maisto produktų vagystę paskyrė 90 eurų baudą.
