Po šio komentaro publikavimo praėjus vos trims dienoms, 2014 metų gruodžio 12-ąją, į teisėsaugą kreipęsis Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Bylą perdavė teismui
Tiesa, ikiteisminis tyrimas tąkart nebuvo pradėtas motyvuojant tuo, kad „šiuo komentaru buvo tik neetiškai ir nekorektiškai pareikšta nuomonė į fotonuotraukos vaizdą“.
Toks pareigūnų sprendimas buvo apskųstas ir galiausiai dėl šio komentaro kilusios teisinės peripetijos pasiekė Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kuris pernai sausio 14-ją nusprendė, kad „pareiškėjams nebuvo suteiktos veiksmingos vidaus teisinės gynybos priemonės, kuriomis jie būtų galėję apginti teisę į privatų gyvenimą, kuri buvo pažeista dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu“.
Kadangi EŽTT konstatavo, kad „neapykantą kurstantys komentarai, įskaitant atvirus raginimus smurtauti prieš homoseksualų bendruomenę, buvo paskatinti netolerantiško požiūrio į šią bendruomenę ir pats diskriminacinis požiūris buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios valdžios institucijos nevykdė pareigos ištirti, ar komentarai dėl seksualinės orientacijos buvo neapykantos ir smurto kurstymas“, Lietuvos teisėsaugininkams vėl teko imtis tyrimo.
Vadovaujantis EŽTT sprendimo išvadomis prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
Nors kaltės dėl įžeidaus komentaro publikavimo krepšininkas nepripažino, byla jo atžvilgiu buvo išskirta į atskirą, o baigus tyrimą, perduota teismui.x
Nuotrauka sukėlė komentarų audrą
Apie devynių šimtų komentarų susilaukusią nuotrauką vienas homoseksualus vaikinas į savo feisbuko profilį įkėlė 2014 metų žiemą. Nuotraukoje buvo užfiksuota, kaip šis vaikinas bučiuojasi su savo tuometiniu draugu.
Viešai peržiūrai šią savo ir savo draugo nuotrauką feisbuke išplatinęs vaikinas sakė, kad tai tiesiog buvo jų poros nuotrauka. Jis tenorėjęs tiesiog pasidalinti akimirka ir neturėjo jokio tikslo ką nors erzinti ar provokuoti.
Todėl kitą dieną atsikėlęs ir išvydęs, kad nuotrauka yra labai aktyviai komentuojama, vaikinas nustebo. Ėmęs skaityti komentarus jaunuolis buvo šokiruotas, nes kai kurie komentarai buvo išties žiaurūs, susilaukta ir grasinimų. Vėliau buvo nustatyta, kad iš maždaug devynių šimtų šios nuotraukos komentarų 65 buvo neigiami, o dėl 30 komentarų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Krepšininkas kaltę neigė
Baudžiamojon atsakomybėn dėl įžeidaus komentaro patrauktas krepšininkas kaltę neigė ir tvirtino, kad šio komentaro jis tikrai nerašė.
Sportininkas neatmetė galimybės, kad komentarą iš jo artimųjų sodyboje esančio kompiuterio ar jo paties mobiliojo telefono galėjo parašyti kas nors kitas, nes nuo savo feisbuko paskyros jis neatsijunginėdavo.
Tą patį krepšininkas tvirtino ir stojęs prieš teismą.
Į teisiamųjų suolą dėl įžeidaus komentaro pasodintam krepšininkui už tai, kad jis „viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos“, grėsė bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismo sprendimas dar gali būti apskųstas
Išgirdęs nuosprendį sportininkas galėjo atsidusti lengviau.
Bylą išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas nusprendė krepšininką išteisinti kaip asmenį nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Teismas konstatavo, kad po įvykio praėjus tiek daug laiko nėra galimybės iš interneto svetainę administruojančios bendrovės gauti bet kokią informaciją, kurią būtų galima laikyti kaltės įrodymu: neaišku, kur komentaro išsiuntimo metu buvo kaltinamasis, kokiais įrenginiais jis naudojosi ir t.t.
Tai, kad įžeidaus komentaro išsiuntimo vieta yra nežinoma, teisme pripažino ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.
Todėl išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs teismas konstatavo, kad įžeidus komentaras buvo išsiųstas ne tik naudojant nenustatytą techninę įrangą, bet ir nenustatytoje vietoje.
Šis pirmadienį Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose paskelbtas nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui.
