2000-ųjų rugpjūčio pradžioje surengtos žudynės išsiskyrė ne aukų skaičiumi, o žudiko Vladimiro Vladimirovo motyvu – noru pasisavinti apsaugininkų ginklus. Ši sunkiai suvokiama versija tyrimo metu buvo visiškai patvirtinta.
Norą užvaldyti patikusius ginklus kaip vienintelę nusikaltimo versiją nurodė ir pats žudikas, kuris pripažino kaltę.
2001-ųjų balandį Kauno apygardos teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, tačiau V.Vladimirovas pasinaudojo nauja įstatymo nuostata ir kreipėsi į teismą prašydamas skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas teikimą atmetė motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju skirta bausmė yra adekvati įvykdytam nusikaltimui. Nuteistojo požiūris į nusikaltimą taip pat nepasikeitė, jis nesigaili dėl šio įvykio.
Pats V.Vladimirovas pareiškė norą teismo posėdžiuose nedalyvauti, jis nepageidavo ir gynėjo.
Alytaus pataisos namuose bausmę atliekantis 54-erių V.Vladimirovas niekada nebendrauja su žiniasklaida, jis taip pat uždraudė įkalinimo įstaigos administracijai apie jį teikti bet kokią informaciją.
Nagrinėjant žmogžudystės bylą teisme V.Vladimirovas atsisakė duoti parodymus, neva nenorėdamas dar kartą skaudinti savo aukų artimųjų. Teisiamasis taip pat atsisakė ir paskutinio žodžio. Šio poelgio motyvų jis nenurodė.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusiam Kauno apygardos prokurorui Virginijui Mizarui tik kartą pavyko prakalbinti įtariamąjį, tai įvyko iškart po jo sulaikymo. Kaunietis pats sutiko atskleisti visas įvykio detales.
V.Vladimirovas prisipažino, kad nusikaltimą suplanavo norėdamas pagrobti jam labai patikusius ginklus. Kitos galimybės juos pasisavinti vyras esą nematė.
Teismo psichiatrai nustatė, kad darydamas nusikaltimą V.Vladimirovas suprato savo veiksmus ir buvo pakaltinamas, nors medikai jam ir diagnozavo paranoidinio tipo asmenybės sutrikimą.
Žudynes V.Vladimirovas surengė 2000-aisiais, naktį iš rugpjūčio 10-osios į 11-ąją, Taikos prospekte įrengtuose „Senukų“ sandėliuose. Pagrobtiems ginklams jis iš anksto buvo parengęs slėptuves savo namuose.
Praėjus kelioms valandoms po išpuolio V.Vladimirovas atėjo į tarnybą ir net padėjo pareigūnams surasti vieną nužudytą apsaugininką, nors kūnas buvo paslėptas. Ši aplinkybė paskatino kriminalistus atidžiau pasidomėti šiuo žmogumi.
