Prokuratūros skundą atmetęs Šiaulių apygardos teismas paliko galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą dėl S.Kakčio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusiųjų skundą iš dalies tenkinęs Šiaulių apygardos teismas tik sugriežtino žemesnės instancijos teismo S.Kakčiui skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – ligoninės direktorius transporto priemonių negalės vairuoti ne vienerius, o dvejus metus.
Užmušė per kelią ėjusį vaiką
Nelaimė 2018 metų lapkričio 15-osios popietę įvyko Mažeikių rajone, kelio Anulynai–Tirkšliai atkarpoje ties Balėnos kaimu.
Mokinius iš mokyklos vežęs autobusas sustojo šalikelėje išleisti vienkiemyje gyvenančio pradinuko.
Išlipęs iš autobuso berniukas bandė pereiti gatvę, nes namai – kitoje kelio pusėje. Šioje kelio atkarpoje pėsčiųjų perėjos nebuvo, o automobiliams buvo leidžiama važiuoti 90 kilometrų per valandą greičiu.
Priešpriešiais automobiliu „Volvo S 90“ važiavęs S.Kaktys nepastebėjo į gatvę įžengusio vaiko ir jį mirtinai sužalojo.
Lėkė dideliu greičiu
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad mokinio išleisti autobusas sustojo su įjungtomis įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis, kelio matomumas buvo geras.
Iš autobuso išlipęs mokinys neskubėjo eiti per kelią, laukė, kol pajudės mikroautobusas ir bus geresnis matomumas. Kelią kertančio vaiko nepastebėjo ir jį mirtinai sužalojo dideliu greičiu lėkęs automobilis.
Buvo nustatyta, kad S.Kakčio vairuojamas „Volvo S 90“ skriejo apie 149 km/h greičiu ir gerokai viršijo šioje kelio atkarpoje leistiną 90 greitį.
Gavo skirtingas ekspertų išvadas
Ikiteisminis tyrimas ilgai užtruko, nes ekspertai pateikė skirtingus duomenis apie automobilio greitį įvykio metu.
S.Kakčio advokatas pateikė specializuoto automobilių serviso kompiuterio duomenis ir privataus eismo įvykių eksperto išvadą, kad greitis smūgio metu buvo apie 94 km/h.
Galutinai žymiai viršytą automobilio greitį smūgio metu ir eismo įvykio mechanizmą, kas lėmė tragiškas pasekmes, patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centras.
Beje, už greičio viršijimą S.Kaktys buvo ne kartą baustas ir anksčiau.
Kaltės dėl tragiškos avarijos neneigęs S.Kaktys iškart po įvykio buvo susitikęs su žuvusio moksleivio tėvais ir, nelaukdamas tyrimo baigties, geranoriškai pervedė jiems 15 tūkstančių eurų.
Sunkinančių aplinkybių teismas nerado
Kadangi S.Kaktys kaltu prisipažino, ši byla pavasarį Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teismas konstatavo, kad per posėdį ištirti įrodymai nekelia abejonių, kad S.Kaktys įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą.
Priimdamas sprendimą teismas, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, į byloje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.
Atsižvelgęs į byloje ištirtus duomenis, teismas konstatavo, kad S.Kaktį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis kaltu prisipažino, savo noru iš dalies atlygino padarytą žalą ir susitarė su nukentėjusiaisiais dėl likusios žalos atlyginimo, taip pat susitaikė su nukentėjusiaisiais bei yra pagrindas manyti, kad naujų nusikalstamų veikų S.Kaktys nebedarys.
Teismas patvirtino S.Kakčio ir nukentėjusiųjų pasirašytą susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo. Šiame susitarime buvo aptartas ir grafikas, pagal kurį S.Kaktys nukentėjusiesiems atlygins dalį dar atlyginti nespėtos neturtinės žalos – 60 tūkstančių eurų.
Nuosprendis buvo apskųstas
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose S.Kakčiui paskelbtu nuosprendžiu liko nepatenkinti ne tik nukentėjusieji bei ir kaltinimą palaikęs prokuroras, todėl šis nuosprendis buvo apskųstas.
Prokuratūros skunde buvo tvirtinama, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė neturėjo pagrindo S.Kaktį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo atžvilgiu iškeltą bylą nutraukti, nes per ikiteisminį tyrimą S.Kaktys kaltu neprisipažino, be to jis teisme nepasižadėjo daugiau nedaryti tokių pažeidimų.
Valstybės kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė Šiaulių apygardos teismo S.Kaktį pripažinti kaltu ir jam paskirti vienu trečdaliu sumažintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, bausmės vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.
Prokuratūros skundą atmetęs Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad S.Kaktys prisipažino kaltu teisme, galėjosi dėl to, kas įvyko, atlygino žalą nukentėjusiems.
Ne vieneriems, o ketveriems metams iš S.Kakčio atimti teisę vairuoti prašę nukentėjusieji tvirtino, kad S.Kaktys yra ne kartą baustas už greičio viršijimą, o du kartus net po tragiškai pasibaigusios avarijos.
Nukentėjusiųjų prašymą iš dalies tenkinęs Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad šiurkščiai pažeidus kelių eismo taisykles buvo padarytas sunkias pasekmes turėjęs nusikaltimas, todėl teisės vairuoti atėmimo terminą S.Kakčiui pailgino nuo vienerių iki dvejų metų.
Politiką iškeitė į mediciną
Gydytojo išsilavinimą turintis S.Kaktys 1996–2000 metais buvo Seimo nariu, o 1999–2000 metais – ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministru.
Daugeliui šalies gyventojų S.Kaktys įsiminė tuo, kad 1999 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu pasirašė sutartį su JAV kompanija „Williams“ dėl akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo.
Vėliau S.Kaktys kartu su susisiekimo ministru Rimantu Didžioku ir ūkio viceministru Antanu Bartuliu buvo apkaltinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir tarnybinių įgaliojimų viršijimu parafuojant ir pasirašant šią sutartį.
Taip vadinamą „Mažeikių naftos“ bylą teismas vėliau nutraukė dėl senaties.
Pasitraukęs iš didžiosios politikos S.Kaktys dirbo ortopedu-traumatologu Regioninėje Telšių ligoninėje, tapo Mažeikių ligoninės direktoriumi, kuriai vadovauja iki šiol.
