Belfasto policija į tokį 35 metų lietuvio pareiškimą sureagavo žaibiškai.
Pareigūnai iš karto nuvyko į butą, kurį nuomojosi Š.Nauburaitis, ir virtuvėje rado smarkiai suirusius žmogaus palaikus.
Vėliau buvo nustatyta, kad tai 44 metų Latvijos piliečio Mario Ludborzo kūnas.
„Tai buvo šlykšti ir groteskiška žmogžudystė. Nužudymas buvo tyčinis, įvykdytas šaltakraujiškai ir negailestingai“, – taip šią žmogžudystę apibūdino bylą nagrinėjęs Belfasto Karūnos teismo teisėjas.
Už nužudymą, palaikų išniekinimą ir mirusiojo banko kortelės naudojimą Š.Nauburaičiui teismas skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pasibaigus šiam terminui ji bus persvarstyta – teismas dar kartą spręs, ar lietuvis jau galės būti išleistas į laisvę.
Išvyko ieškoti bendraminčių
Š.Nauburaitis gimė ir užaugo Šiauliuose, tačiau čia jautėsi nesuprastas – nuolat tamsiai drabužiais vilkintis ir satanistine simbolika apsikarstęs vyras neturėjo nei draugų, nei merginos.
Žmones jis nuo savęs atstumdavo ne tik išvaizda, bet ir žiaurumu.
„Paauglystėje man patiko žudyti gyvūnus“, – jau po žmogžudystės tyrėjams prisipažino Š.Nauburaitis.
Supratęs, kad bendraminčių Šiauliuose nesusiras, Š.Nauburaitis nusprendė laimės ieškoti, kaip jis pats sakė, laisvesnėje valstybėje – išvyko į Šiaurės Airiją.
Vyrus suvienijo alkoholis
Su 10 metų vyresniu M.Ludborzu, kuris į Šiaurės Airiją irgi buvo atvykęs vienas, Š.Nauburaitis susipažino 2020 metų vasarį bendruomenės migrantų centre ir greitai susidraugavo.
Nors netrukus dėl koronaviruso pandemijos migrantų centras buvo uždarytas, vyrai toliau bendravo. Š.Nauburaitis latvį dažnai pasikviesdavo į savo butą, čia jie girtaudavo.
„Priimdavau M.Ludborzą ir pernakvoti, nes jis neturėjo namų, todėl dažnai miegodavo tiesiog gatvėje“, – apie pažintį su latviu tyrėjams pasakojo Š.Nauburaitis.
Įžeidė latvio elgesys
Išgerti abu vyrai nusprendė ir 2020 metų gegužės viduryje.
Manoma, jog tai galėjo būti gegužės 14 diena, tačiau tikslios M.Ludborzo mirties datos nepavyko nustatyti dėl to, kad palaikai buvo suirę, o Š.Nauburaitis negalėjo prisiminti, kurią dieną nužudė sugėrovą.
Teisme lietuvis tvirtino, jog tą dieną abu su Mariu išgėrė tiek daug, kad latvis visiškai parado kontrolę ir ėmė šlapintis tiesiog kambaryje. Į perspėjimus to nedaryti M.Ludborzas esą visai nereagavo.
„Jis šlapinosi ir juokėsi, todėl kai pradėjo gamtinius reikalus atlikinėti trečią kartą, pasijutau įžeistas ir pažemintas, tad priėjau prie jo iš nugaros ir spyriau“, – pasakojo Š.Nauburaitis.
Latviui parkritus ant žemės Š.Nauburaitis jį spardė toliau. Vėliau ekspertai suskaičiavo, kad būta ne mažiau kaip trisdešimt smūgių, beveik visi – į galvą.
Rado keistą paaiškinimą
Spardyti auką Š.Nauburaitis baigė tiktai tada, kai latvis galva trenkėsi į radiatorių, ją prasiskėlė ir apsipylęs krauju neteko sąmonės.
Paskutinį kartą smarkiai bato kulnu trinktelėjęs M.Ludborzui Š.Nauburaitis jam ant galvos uždėjo polietileno maišelį, ant krūtinės peiliu išraižė žodį „pig“ („kiaulė“), į apatinius įkišo žaislinę žiurkę, veidą apipylė balikliu ir pasiėmęs jo banko kortelę išėjo iš namų.
„Norėjau įsitikinti, ar jis dar gyvas, ar kvėpuoja, tačiau jis jau nekvėpavo“, – paklaustas, kodėl ant galvos uždėjo maišelį, paaiškino Š.Nauburaitis.
Išraižytas žodis „pig“ ir žiurkė apatiniuose, lietuvio teigimu, taip pat turėjo prasmę. Esą taip jis norėjo parodyti, kad M.Ludborzas buvo vagis.
„Jis man buvo skolingas dešimt svarų – paprašiau juos grąžinti.
Tačiau jis puolė bėgti prie durų, aš jį pasivijau ir spyriau“, – dėstydamas savo versijas painiojosi Š.Nauburaitis.
Atpažinti prireikė DNR
Nužudęs M.Ludborzą Š.Nauburaitis po miestą klaidžiojo daugiau kaip savaitę.
Kelis kartus jis pasinaudojo pavogta latvio banko kortele, už ją pirko alkoholio ir užkandos.
Gegužės 23-iąją, kai nusibodo gyventi kur pakliuvo, Š.Nauburaitis pats atėjo į policijos skyrių ir prisipažino įvykdęs žmogžudystę.
„Visos virtuvės sienos buvo aptaškytos krauju, o lavonas buvo taip suiręs, kad jo nepavyko atpažinti net pagal pirštų atspaudus.
Žuvusiojo tapatybę pavyko patvirtinti tik paėmus DNR, jis buvo sulygintas su iš Latvijos gautais M.Ludborzo artimųjų pavyzdžiais“, – liudijo tyrimą atlikę policijos pareigūnai.
Tikino esąs satanistas
Pats Š.Nauburaitis visiškai pripažino kaltę dėl įvykdytos žmogžudystės, tačiau tik dėl jam vienam suprantamų priežasčių aiškino, kad jis šį nusikaltimą įvykdė todėl, kad yra satanistas.
Šią lietuvio versiją teisme sukritikavo net Š.Nauburaičio advokatas.
„Tai nebuvo ritualinė žmogžudystė, tad ji niekaip negali būti siejama su okultizmu“, – teisme sakė Š.Nauburaičio advokatas Davidas McDowellas.
Jis savo klientą pavadino alkoholiku, turinčiu psichikos problemų, tačiau teismo prašė Š.Nauburaičio labai griežtai nenuteisti, nes įvykdęs nusikaltimą, šis nepabėgo į Lietuvą, o pats prisidavė policijai.
„Tai buvo kivirčas tarp dviejų girtų draugų, deja, jis pasibaigė tragiškai“, – kalbėjo D.McDowellas.
