Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateiktame skundė M.Šerpenskas nurodė, kad net 346 dienas jam buvo apribota religinė laisvė, suvaržyta teisė gauti religinę literatūrą, nebuvo vedamas į bažnyčią, negalėjo susitikti su kitais krikščioniškos bendruomenės nariais, kunigu.
Dėl to vyras tikino patyręs 5000 eurų neturtinę žalą, kurią teismo prašė priteisti iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos.
Teismas M.Šerpensko skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatytu laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas.
Tikinčių nuteistųjų grupiniu pageidavimu, suderinus su pataisos įstaigos administracija, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas.
Pagal pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius bei moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą.
Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas. Pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai.
M.Šerpenskas teigė, jis į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją kreipėsi žodiniais prašymais, prašydamas nuvesti jį į koplytėlę, tačiau į prašymus esą nebuvo reaguojama. Šiam savo teiginiui pagrįsti vyras jokių įrodymų nepateikė.
„Pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, kad jis kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl teisės atlikti religines apeigas“, – rašome sprendime.
Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl religinių apeigų atlikimo, tačiau šių aplinkybių nekonkretizavo ir konkrečiai nenurodė, kada ir kokiomis aplinkybėmis jo prašymas buvo išreikštas, o nesant aiškiai išreikšto pareiškėjo pageidavimo atlikti religines apeigas, pataisos įstaigos administracijai nekilo pareiga imtis atitinkamų veiksmų.
M.Šerpenskas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė dvasinį sukrėtimą, dvasines kančias, prarado pasitikėjimą savimi, tačiau jokių įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie nuteistojo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Skundus teismui M.Šerpenskas siunčiu vieną po kito. Pastarąjį kartą jis prašė priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš įkalinimo įstaigos dėl netinkamų buitinių, higienos sąlygų, netinkamo apšvietimo.
M.Šerpenskui užkliuvo net priešgaisrinės apsaugos sistema, netvarkingas inventorius, vyras tikino neturintis sąlygų išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužių.
Pernai pavasarį M.Šerpenskas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 714 eurų neturtinę žalą dėl nesudarytos galimybės pataisos namuose tinkamai maitintis.
Anksčiau tame pačiame teisme buvo išnagrinėti dar du M.Šerpensko skundai. Viename skunde vaikinas nurodė, kad kalėjimo pareigūnai prieš jį neteisėtai panaudojo jėgą, kitame nuteistasis skundėsi dėl esą netinkamai įrengtų dušų, neveikiančios dirbtinės kameros ventiliacijos ir oro trūkumo, taip pat dėl kartu su juo kameroje gyvenančių rūkančių nuteistųjų.
Teismas visus skundus atmetė kaip nepagrįstus.
Kauno apygardos teismas 2015 metų liepą padėjo tašką šiurpioje 19 metų varėniškės Sandros Naujūnaitės išžaginimo ir nužudymo byloje – už šiuos nusikaltimus Alytaus gyventojui M.Šerpenskui skyrė 19 metų laisvės atėmimo bausmę.
Kraupus nusikaltimas buvo įvykdytas 2013 metų gegužės 16-osios vakarą. Vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, M.Šerpenskas kelyje Senoji Varėna–Nedzingė (Varėnos r.) atsitiktinai sutiko pabėgioti nusprendusią S.Naujūnaitę ir ją užkalbino.
Simpatiška mergina nepareiškė noro bendrauti. Atstumtą alytiškį apėmė pykčio priepuolis, jis kelis kartus kumščiais smogė S.Naujūnaitei ir nusitempė ją į mišką.
Daugų technologijos ir verslo mokyklos auklėtinė buvo išniekinta ir nužudyta. Žudikas jos kūną paslėpė nuošalioje miškingoje vietovėje netoli Senųjų Trakų (Trakų r.).
Auka buvo paslėpta duobėje, kurią nusikaltėlis užpylė žemėmis, pridėjo medžio šakų. Kitą dieną jis grįžo į šią vietą, nes manė prastai paslėpęs kūną.
